Posovietiniu laikotarpiu Rusija pamažu virto atvira visuomene, bet dabar rusai, anot Dž. Soroso, gali sugrįžti ten, iš kur ištrūko.
Kai V. Putinas 2000 metais atėjo į valdžią, jo svarbiausias tikslas buvo vėl sustiprinti Rusiją. Valstybės atkūrimo vajus ryškiai kontrastavo su Boriso Jelcino prezidentavimo metų anarchija. Jis lopė silpną ir į smulkius vienetus susiskaldžiusią valstybę, nesugebėjusią surinkti mokesčių, pasirūpinti įstatymų laikymusi ir nekontroliavusią didelės savo teritorijos dalies.
Dabar išryškėjo valstybinio kapitalizmo požymiai. Valstybės iždas yra pilnas, o Rusijos užsienio valiutos atsargos yra didesnės negu kada nors anksčiau. Visiems vienodas 13 proc. dydžio mokestis nuramino investuotojus. Svarbų vaidmenį suvaidino ir didelės naftos kainos.
Tačiau liberalizuota ekonomika Rusijoje dar nereiškia demokratijos. V. Putinas, atrodo, bando mėgdžioti Singapūrą arba Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) laikų Čilę, teikdamas ekonomikos stabilumui didžiausią prioritetą. Rusijai būtų geriau, jeigu orientuotųsi į naująsias Europos Sąjungos (ES) nares, sėkmingai sugebėjusias suderinti ekonomikos ir politikos liberalizmą.
V. Putinas davė rusams tai, ko jie labiausiai troško - stabilumą. Sociologinės apklausos patvirtina didžiulį jo populiarumą, siekiantį apie 80 proc. Kovo mėnesį jis buvo perrinktas antrai kadencijai. V. Putino šalininkai turi dviejų trečdalių daugumą parlamento žemuosiuose rūmuose, Valstybės Dūmoje, vadinasi, prezidentas gali savo nuožiūra keisti Konstituciją. Paskutinės dvi liberalios partijos net nepateko į parlamentą, neįveikusios 5 proc. balsų barjero.
Valdant V. Putinui, Rusijoje faktiškai sunyko nepriklausoma televizija. Saujelę likusių nepriklausomų laikraščių skaito tik nedidelė dalis iš 146 mln. Rusijos gyventojų.
Prezidento metinis pranešimas sustiprino susirūpinimą, kad dabar gali ateiti žmogaus teisių aktyvistų eilė. Birželį kaukėti vyrai Kazanėje nusiaubė Žmogaus teisių centro patalpas. Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pareikalavo, kad Britų taryba pateiktų savo finansines ataskaitas, ir net iškėlė klausimą, ką ši organizacija apskritai veikia Rusijoje.
V. Putinas - ne išspręsdamas konfliktą, bet slopindamas nepriklausomą žodį - pasirūpino, kad Čečėnija dingtų iš visuomenės dėmesio centro. Rusijos valdžiai pareiškus protestą, Frankfurto knygų mugė net atšaukė kvietimą garsiai žurnalistei Anai Politkovskajai, atvirai rašiusiai apie įvykius Čečėnijoje, dalyvauti viešoje diskusijoje. Čečėnijos karas nesibaigė ir niekur nedingo.
"Human Rights Watch" praneša, kad pernai čia dingo daugiausiai žmonių nuo antrojo karo pradžios 1999 metais. Nekreipdamas dėmesio į sugriovimus ir aukas, V. Putinas ir toliau ketina spręsti šio regiono problemą karine jėga.
Kaip laikraštyje "International Herald Tribune" rašo Sorosas, pernai jis nusprendė uždaryti savo fondą Rusijoje, būdamas tikras, kad jau pati valstybė sugebės tęsti didelio masto iniciatyvas, daugiausia švietimo ir visuomenės sveikatos srityse, kurias jo fondas finansavo praėjusius 15 metų. Jis ir toliau remiąs Rusijos žmones ir paaukojęs jiems beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Jis esąs patenkintas tuo, kad verslininkai - tokie kaip Michailas Chodorkovskis - yra pasiryžę tęsti jo fondo remtą darbą pilietinėje visuomenėje ir internete.
Tačiau M. Chodorkovskio areštas privertė verslo bendruomenę susirūpinti. Visi, svarstę tapti filantropais, suprato, kad viskam reikia valstybės palaiminimo.
V. Putinas, pasak Soroso, turi suprasti, kad Rusija netaps sveika šalimi, jeigu jis dusins pilietinę visuomenę. Valstybė negali klestėti be sveikos visuomenės. Rusijos biurokratija, laukdama nurodymų iš viršaus, neryžtingai mindžikuoja vietoje. V. Putino pastangos modernizuoti Rusiją neduos vaisių, jeigu nebus garantuota laisvė kritiškai mąstyti. Jei ir toliau žengs savo pasirinktu keliu, V. Putinas sužlugdys tai, ko nori labiausiai - stiprią valstybę.