Į Kuveitą geresnio gyvenimo ieškoti atvykęs stalius svajojo kiekvieną mėnesį savo badaujančiai šeimai į Šiaurės Korėją siųsti bent po 120 JAV dolerių (107 Eur).
Vyras buvo labai dėkingas likimui už galimybę užsienyje užsidirbti ir galbūt pamiršti, ką reiškia merdėti iš bado. Kuveite jis buvo maitinamas tris kartus per dieną, gaudavo duonos, pieno, kiaušinių ir jautienos. Produktų, kuriuos Šiaurės Korėjos žmonės regi nebent sapnuose. Deja, netrukus Rim Ilo svajonės apie geresnį gyvenimą virto niekais.
„Pradirbau penkis mėnesius, tačiau nė karto negavau algos“, – pasakoja emigrantais iš Šiaurės Korėjos.
Rim Ilas pasakoja, kad tiek jis, tiek likimo draugai iš Šiaurės Korėjos, sunkiai dirbo statybose, beveik be poilsio. Vyrai dirbo ilgomis pamainomis. Laikinais namais atvykėliams tapo apleista mokykla, kur juos akylai stebėjo apsaugos darbuotojai. Keisčiausia tai, kad vienintelį laisvą vakarą jie buvo verčiami žiūrėti dokumentinį filmą apie tuometinį Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Ilą.
Rim Ilas teigia jautęsis vergu.
„Kol neatvykau į Kuveitą, net nežinojau turįs pasą. Mus saugoję žmonės pasus įdavė prie pat patikros posto, tačiau iš karto juos atsiėmė. Taip ir neturėjau progos jo net atsiversti“, – teigia stalius iš Šiaurės Korėjos.
Galiausiai Rim Ilo kantrybės taurė persipildė. Ištaikęs palankią progą, jis pabėgo. Prieglobstį rado Pietų Korėjos ambasadoje Kuveite.
Šių dienų vergovė
Rim Ilo atvejis – vienas iš trylikos, su kuriais susipažino Šiaurės Korėjos žmonių teises ginanti organizacija „NK Watch“, veikianti Seule. Organizacija renka duomenis peticijai prieš, kaip jie patys teigia, „šiuolaikinę vergovę“. Visų nukentėjusiųjų pasakojimai turi šį tą bendro – visi nukentėjusieji pasakoja apie 18 valandų darbo dieną, nesumokėtus atlyginimus, laisvės suvaržymą ir sudėtingas gyvenimo sąlygas.
Skaičiuojama, kad užsienyje gali dirbti mažiausiai 100 tūkst. Šiaurės Korėjos gyventojų. Bent jau tokius duomenis pateikia nepanoręs prisistatyti Pietų Korėjos valdžios pareigūnas. „NK Watch“ mano, kad Šiaurės Korėjos žmonės siunčiami dirbti į mažiausiai 40 skirtingų valstybių, o žadėtą algą gauti pasiseka vienetams.
Kaip ir praktiškai visos Šiaurės Korėjos lėšos, šie pinigai greičiausiai atitenka režimo vykdomoms karinėms ir branduolinėms programoms. Dar šalies išrinktųjų, priklausančių valdančiajam režimui, poreikiams.
Finansininkas iš Šiaurės Korėjos Kim Kwang Jinas CNN pasakojo buvęs priverstas atvykėlių iš Šiaurės Korėjos pinigus slapta pervesti Pchenjanui. Tai nutiko jam dirbant vienoje draudimo bendrovėje Singapūre. Jo darbas tebuvo priedanga ieškoti pinigų Šiaurės Korėjos valdančioji režimo projektams.
„Rūpinausi Kim Jong Ilo lėšomis, ieškojau pinigų rūmų statyboms ir kelių tiesimui. Pinigų gaudavau kiekvieną mėnesį, tvarkiau su jais susijusius dokumentus“, – pasakoja šiuo metu Seule gyvenantis vyras.
Perimta tradicija
Kim Kwang Jinas teigia, kad tokie patys dalykai vyksta ir valdant Kim Jong Unui.
„Jeigu kiekvienas užsienyje dirbantis Šiaurės Korėjos pilietis kiekvieną mėnesį režimo kišenę papildo bent jau 100 dolerių (89 Eur), susidaro solidi suma. Kiekvienais metais Kim Jong Uno branduolinei ir karinei programoms iš tokių žmonių surenkama po kelis šimtus milijonų dolerių“, – teigia vyras.
Po atliktų branduolinių ir raketinių bandymų tarptautinė bendruomenė akyliau stebi Šiaurės Korėjos veiksmus, todėl Pchenjanui tapo sunkiau pelnytis iš neteisėtos veiklos, įskaitant ir narkotikų bei ginklų kontrabandą, CNN sakė „NK Watch“ atstovas.
„Taigi dabar tie pinigai keliauja į slaptą Kim Jong Uno fondą ir tokiems valstybinės reikšmės projektams kaip slidinėjimo kurortas ar vandens pramogų parkas“, – teigia „NK Watch“ vykdomasis direktorius Ahn Myeong Chulas.
„Tokio pobūdžio išnaudojimas egzistavo ir seniau, tačiau į valdžią atėjus Kim Jong Unui, jis išaugo du ar net tris kartus“, – pridūrė „NK Watch“ vadovas.
Ahn Myeong Chulas praeitą kovą įteikė peticiją specialiajam Jungtinių Tautų įgaliotiniui vergovės klausimais, kurioje atkreipiamas dėmesys į išnaudojimą darbo vietoje. Peticijoje pateikiamos ir 13 konkrečių asmenų istorijos.
Elektoriniame laiške CNN Jungtinių Tautų atstovai teigia šiuo metu besidomintys kaltinimais ir pridūrė turį informacijos, kad dauguma užsienyje norinčių dirbti asmenų siunčiami į Kiniją, Rusiją ir Artimuosius Rytus.