Už taikos derybas su Ukraina, kaip skelbiama, šiuo metu pasisako apie 55 proc., o už tai, kad tęstųsi karas, – tik 25 proc. apklaustųjų.
Nei teiginio, kad apklausa įvyko, nei „Meduza“ pateiktų skaičių Kremlius nepakomentavo. Leidinyje nurodoma, kad apklausos rezultatai beveik sutampa su duomenimis, gautais apibendrinus spalio mėnesį Levados centro inicijuotą viešąją apklausą, kuriais remiantis, už derybas pasisakė 57 proc., o už tolesnius karinius veiksmus – 27 proc. apklaustų Rusijos piliečių.
Dar 2022-ųjų liepą apklausos rodė, kad už taiką su Ukraina pasisako tik 30 proc. Rusijos gyventojų.
Levados centro direktorius Denisas Volkovas per pokalbį su „Meduza“ nurodė, kad už derybas su Ukraina pasisakančių Rusijos piliečių skaičius gana sparčiai augti pradėjo po rugsėjo 21 d. paskelbtos mobilizacijos. Šią tendenciją patvirtino ir Rusijos prezidento administracijai artimi „Meduza“ šaltiniai.
Tai, esą, gali tapti priežastimi, dėl kurios Rusijos valdžia gali apriboti atvirų apklausų, kurių tikslas – išsiaiškinti šalies žmonių požiūrį į karą, skaičių.
Pasak D. Volkovo, daugelis Rusijos piliečių, kaip ir anksčiau, nurodo palaikantys valdžios vykdomą karo prieš Ukrainą strategiją, bet jų deklaruojamas palaikymas – pasyvus: patys vykti į frontą jie nenusiteikę.
Rusijos valdžios organų atstovai pastaruoju metu ne kartą nurodė, esą deryboms yra pasirengę, ir kaltino Ukrainą nenoru įtvirtinti taiką.
Nepaisant Maskvos kalbų apie pasirengimą deryboms be jokių išankstinių sąlygų, Rusijos valdžia primygtinai reikalauja patvirtinti Ukrainos teritorijų aneksijos teisėtumą, kas Kyjivui yra nepriimtina.
