59 metų Škotijos pirmasis ministras, buvęs Karališkojo Škotijos banko (RBS) ekonomistas ir savo regiono nepriklausomybės judėjimo lyderis, tikisi įgyvendinti didžiausią gyvenimo svajonę.
„Tai didingiausias, labiausiai įgalinantis momentas, kokį kada nors mes turėsime“, – A.Salmondas sakė per paskutinį agitacinės kampanijos renginį trečiadienį, šalininkams mojuojant Škotijos vėliavomis ir skanduojant „Taip, mes galime!“
„Škotijos ateitis privalo būti Škotijos rankose“, – pridūrė jis, kalbėdamas Perte.
Jeigu jo stovykla laimės per balsavimą rugsėjo 18 dieną, A.Salmondas taps Škotijos nepriklausomybės tėvu ir nacionaliniu didvyriu.
Tačiau net jeigu jis pralaimėtų šią kovą, A.Salmondas įsiamžins istorijoje, nes Britanijos partijų lyderiai pažadėjo suteikti jo regioninei vyriausybei svarbias naujas galias rinkti mokesčius ir paskirstyti surinktas lėšas – galbūt jau artimiausiais mėnesiais.
A.Salmondas nesivaržė naudoti jausmingos retorikos kalbose dėl savo regiono, turinčio 5,3 mln. gyventojų, ateities. Jis dažnai kalbėdavo apie savo istorinį planą užtikrinti „laisvę“ ir galimybę „sutraukyti grandines“ – 307 metus gyvuojančią sąjungą su Anglija.
Pagal jo viziją, atsiribojusi nuo „Vestminsterio“ – parlamento Londone – Škotija būtų socialdemokratiška, proeuropietiška nebranduolinė šalis, kurioje nebeliktų Britanijos atominių povandeninių laivų bazės.
„Tai bus viena iš turtingiausių pasaulyje mažų šalių“, – tikino A.Salmondas, primindamas, kad Škotija turėtų naftos ir dujų išteklių Šiaurės jūroje, taip pat kontroliuotų pelningą viskio gamybą.
A.Salmondo šalininkai giria jo nesvyruojantį ryžtą ir politikos išmanymą. Tačiau oponentai laiko jį arogantišku, mizoginišku ir linkusiu į populizmą.
Daugelis interneto forumo „Mumsnet“ vartotojų kritikavo šį A.Salmondo per didelį „globėjiškumą“, nors Britanijos žiniasklaida dažnai jį įvardija kaip „vieną iš talentingiausių savo kartos politikų“.
„Pagamintas Škotijoje“
1954 metų gruodžio 31 dieną valstybės tarnautojų šeimoje gimęs Alexanderas Eliottas Andersonas Salmondas pagal škotas tiek pagal gimimo vietą, tiek pagal kilmę. Jis studijavo ekonomiką ir viduramžių istoriją Šv.Andriejaus universitete.
1990 metais, būdamas Britanijos parlamento deputatu, A.Salmondas perėmė vadovavimą Škotijos nacionalinei partijai (SNP), kurios palaikymas tuomet buvo itin menkas.
Jis nukreipė partiją į politinį centrą ir pasiruošė kovai, pasielgdamas panašiai, kaip ketveriais metais vėliau padarė Tony Blairas, įkvėpdamas naujos gyvybės savo Leiboristų partijai.
Biografijos „Salmondas: nepaisantis sunkumų“ (Salmond: Against the Odds) autorius Davidas Torrance'as sakė, kad A.Salmondas ir T.Blairas, kuris taip pat yra škotų kilmės, panašūs tuo, jog jie abu veikia labiau pragmatiškai, o ne dogmatiškai.
Pasak D.Torrance'o, jų abiejų šūkis galėtų būti „Tinka viskas, kas veikia“.
2000 metais SNP patyrė nesėkmę per rinkimus į regioninį parlamentą – Holirudą, įkurtą T.Blairo Edinburge, vykdant reformas, kuriomis siekta decentralizuoti Jungtinę Karalystę.
Tuomet A.Salmondas „visiems laikams“ pasitraukė iš savo partijos vadovybės. Bet praėjus vos ketveriems metams jis grįžo, pareiškęs, kad persigalvojo.
Kai 2007 metais buvo išrinktas Škotijos pirmuoju ministru, A.Salmondas įvedė griežtą valdymą savo partijoje. Jis pademonstravo esantis atkaklus politikas ir mėgdavo priminti žmonėms, kad jo tėvas žavėjosi Sovietų Sąjungos diktatoriumi Josifu Stalinu.
2011 metais SNP užsitikrino absoliučią daugumą Holirude, o A.Salmondas užsitikrino Londono pažadą surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės.
A.Salmondas prikalbino škotą aktorių Seaną Connery paremti jo kampaniją ir palaikė ryšius su JAV verslo magnatais Donaldu Trumpu bei Rupertu Murdochu, nors tie santykiai vertinami gana prieštaringais.
A.Salmondo padėjėjai sako, kad pirmasis premjeras yra „sprogstamo būdo“ ir kad jis puikiai sugeba kandžiai sutaršyti savo oponentus.
Komentuodamas triuškinamą konservatorių pralaimėjimą per 2011 metais vykusius rinkimus, A.Salmondas ironiškai pareiškė: „Edinburgo zoologijos sode esama daugiau didžiųjų pandų negu konservatorių įstatymų leidėjų Škotijoje“ – mat vietos parlamente išliko tik vienas Konservatorių partijos deputatas, o Edinburge buvo laikomo dvi pandos.
A.Salmondas reiškia nepasitenkinimą centrine Londono valdžia, bet atmeta kaltinimus, jog jo pažiūros yra „antibritiškos“.
Nors vienu metu jis buvo įtariamas prijaučiantis respublikonams, A.Salmondas žadėjo, kad karalienė Elizabeth II išliktų formalia nepriklausomos Škotijos vadove, o šalies santvarka būtų konstitucinė monarchija.
Nors viešumoje A.Salmondas atrodo komunikabilus, apie savo privatų gyvenimą jis vengia kalbėti.
A.Salmondo žmona Moira, kuri yra 17 metų už jį vyresnė, retai matoma kartu su vyru. Vaikų jiedu neturi.
Pirmasis ministras mėgsta arklių lenktynes, gerą vyną ir indišką karį, taip pat domisi futbolu ir golfu – škotų išrastu žaidimu.
A.Salmondas taip pat nevengia padainuoti. Jo mėgstama melodija – „Scots Wha Hae“, odė šlovingai škotų pergalei prieš anglus Banokberno mūšyje, įvykusiame prieš 700 metų.