„Exit polls“ (po balsavimų atliktos apklausos) rodo, kad V. Putino „Vieningoji Rusija“ gali tikėtis 44,5 proc. balsų, Rusijos liberaldemokratų partija – 15,3 proc., Komunistų – 14,9 proc., „Teisingoji Rusija“ – 8,1 proc. Kitos partijos neturėtų peržengti 5 proc. slenksčio.
Remiantis meduza.io, suskaičiavus 15 proc. balsų, V. Putino „Vieningoji Rusija" laimi surinkusi 48,32 proc. balsų. Antroji yra Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija su 16,25 proc. balsų.
Toliau rikiuojasi Genadijaus Ziuganovo vadovaujama Komunistų partija (15,8 proc.) ir Sergejaus Mironovo „Teisingoji Rusija" (6,52 proc.).
Tačiau tai negalutiniai rezultatai, jie dar keisis.
Rinkimai visoje šalyje vyko po kelerių neramių metų, per kuriuos šalis aneksavo Ukrainos Krymą, įsitraukė į didžiausią nuo Šaltojo karo laikų priešpriešą su Vakarais, įklimpo į ekonominę krizę ir pradėjo karinę kampaniją Sirijoje.
Tačiau V. Putino populiarumas tebėra didelis, maždaug 80 proc., ir, Kremliui griežtai kontroliuojant žiniasklaidą bei viešąjį diskursą, valdžia, regis, tikisi, kad sklandus balsavimas sudarys sąlygas jam nesunkiai laimėti ketvirtą kadenciją per prezidento rinkimus 2018 metais.
Nepaisant dramatiškų įvykių, kurie sukrėtė šalį, rinkimų į Valstybės Dūmą kampaniją stebėtojai vadino nuobodžiausia pastaruoju laikotarpiu. Didelė rinkėjų apatija reiškia, kad jų aktyvumas per rinkimus, kuriuose kai kur bus renkami ir regionų lyderiai, gali būti mažas.
„Kampanija nebuvo įdomi, – sakė 70 metų Aleksandras, kuris sekmadienį ryte balsavo Maskvoje. – Jie visi daug žada, bet eina pramintu taku.“
Jis sakė atėjęs balsuoti dėl to, kad už jį „nespręstų kiti“. Jo balsas atiteko mažai Rusijos pensininkų partijai už teisingumą.
Kita pagyvenusi rinkėja, 75 metų Valentina Pantelejeva, sakė, kad remia valdančiąją „Vieningąją partiją“, nes Maskvos meras Sergejus Sobjaninas „mums daug padarė“.
40 metų valstybės tarnautoja Svetlana sakė, kad balsavo už verslui palankią Augimo partiją, kuriai vadovauja Kremliaus verslo ombudsmenas. „Nes ten yra žmonių, kuriuos aš gerbiu“, – sakė ji.
Rinkimų apylinkės tolimiausiai į rytus nutolusiame Kamčiatkos regione buvo atidarytos šeštadienį 23 val. Lietuvos laiku. Rusijos Kaliningrado srityje apylinkės buvo uždarytos sekmadienį 21 val. Lietuvos laiku.
Pirmą kartą Juodosios jūros Krymo pusiasalio gyventojai buvo tarp maždaug 110 mln. rinkėjų, galėjusių dalyvauti 450 vietų Dūmos rinkimuose. Tai labai papiktino Ukrainą.
„Raginu jus ateiti į rinkimų apylinkes, balsuoti, išreikšti savo poziciją, – rinkėjus ragino V. Putinas. – Pasirinkite, balsuokite už Rusiją.“
Šeštadienį jis parėmė valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“, nors dieną prieš balsavimą agitavimas yra draudžiamas.
„Įkūriau „Vieningąją Rusiją“ kaip partiją, tad komentarų čia nereikia“, – sakė jis, žurnalistų paklaustas, už ką balsuos.
Beveik niekas neabejojo, kad „Vieningoji Rusija“ gaus daugiausiai balsų ir aplenks kitas Kremliui lojalias partijas, tokias kaip komunistai ir ultranacionalistų Liberalų demokratų partija.
Bet valdžia prisiminė masinius protestus, kurie vyko po praėjusių parlamento rinkimų 2011 metais, kai dešimtys tūkstančių žmonių dėl įrodymų apie suklastotus biuletenius išėjo į gatves. Tai buvo didžiausias iššūkis V. Putino dominavimui nuo pat 2000-ųjų, kai jis iškilo į valdžią.
Šiuo metu priežasčių nepasitenkinimui taip pat yra: šalis įklimpusi į ilgiausią per 16 metų trunkantį V. Putino valdymą recesiją: esant žemoms naftos kainoms ir galiojant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainos.
Kremlius suvaržė teisę rengti demonstracijas ir, norėdamas padidinti savo populiarumą, kurstė po Krymo aneksijos ir priešpriešos su Vakarais prasiveržusį nacionalizmą.
Stengiantis pastiprinti rinkimų teisėtumą, į skandalus įsivėlusį ankstesnį rinkimų vadovą pakeitė žmogaus teisių gynėja Ela Pamfilova, kuri rūpinasi, kad būtų eliminuoti akivaizdžiausi rinkimų sukčiavimo atvejai.
Rusijos piliečiai balsavo Lietuvoje
Rusijos piliečiai savo balsą Dūmos rinkimuose galėjo atiduoti ir Lietuvoje. Buvo suformuotos keturios rinkimų apylinkės: Rusijos federacijos ambasadoje Vilniuje, taip pat – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine. Rusijos federacijos ambasadoriaus teigimu, Lietuvoje gyvena apie 16 tūkstančių Rusijos piliečių, 10 tūkstančių turi balsavimo teisę.
Vilniuje kalbintų žmonių nuomonės išsiskyrė: vieni savo balsą atidavė prezidentui V. Putinui palankiai partijai „Vieningoje Rusija“, kiti, nors ir netikėdami, kad kas nors pasikeis, sakė balsavę už permainas.
A. Navalno partijai dalyvauti neleista
Toli gražu ne visoms Kremlių kritikuojančioms partijoms leista dalyvauti rinkimuose. Tarp jų – ir oficialiai neregistruota Pažangos partija, kurios lyderis garsus opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas. Interviu LRT TELEVIZIJOS žurnalistui Olegui Kurdiukovui jis pareiškė, kad to, kas šiandien vyksta Rusijoje, nelaikąs rinkimais.
„Daug žmonių, iš kurių faktiškai atimta rinkimų teisė... Dabar Kremliaus machinacijos kitokios – ne klastoti rinkimų rezultatus ar primesti biuletenių. Jie tiesiog neleidžia mums dalyvauti rinkimuose, tiems, kurie iš tikrųjų gali pakeisti padėtį. Todėl rinkimai iš anksto aiškūs, daugelis žino, kokie bus rezultatai, kokios partijos pateks, kiek gaus balsų, kas nepateks – žinome, kokia bus Dūma. Nes pats procesas, kurio negaliu pavadinti rinkimais, organizuojamas taip, kad būtų išlaikyta esama padėtis“, – teigia A. Navalnas.