aA
Naujas tyrimas oficialiai patvirtino, kad mįslingo radiacijos nuotėkio, 2017 metais keliavusio per Europą, šaltinis – Rusijos Uralo kalnuose esanti branduolinio kuro perdirbimo gamykla, skelbia „The Independent“.
Oziorsko naudoto branduolinio kuro apdorojimo gamykla
© Itar-Tass / Scanpix

Mokslininkai atliko daugiau nei 1300 duomenų punktų visame pasaulyje rodmenų analizę. Jų tikslas buvo nustatyti, iš kur atsirado didžiulis radiacijos nuotėkis Europoje, net 100 kartų viršijęs skaičius po Fukušimos nelaimės 2011 metais.

Radiacijos nuotėkio šaltinis, kaip įtariama, buvo Rusijoje esanti gamykla „Majak“. Rusija visada primygtinai neigė, jog radiacija nutekėjo iš šalies teritorijos. Kol kas, paskelbus oficialias mokslininkų tyrimo išvadas, Maskva dar nesureagavo.

Pavojaus varpais imta skambinti 2017 metų spalį, kai Italijos mokslininkai užfiksavo radioaktyvaus rutenio-106 šuolį. Tokie patys duomenys užfiksuoti ir kitose Europos šalyse, taip pat Azijoje, Arabijos pusiasalyje ir netgi Karibuose.

Pats faktas, jog užfiksuotas vieno vienintelio radioaktyvaus elemento padidėjimas, leido daryti išvadą, kad radiacijos nuotėkio šaltinis – branduolinio kuro perdirbimo gamykla, nes nelaimės branduoliniame reaktoriuje atveju į aplinką patenka daug skirtingų radioaktyvių elementų.

Mokslininkai nustatė, kad radiacija nutekėjo laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo 25 dienos 18 val. vakaro iki kitos dienos vidurdienio.

Oziorsko naudoto branduolinio kuro apdorojimo gamykla
Oziorsko naudoto branduolinio kuro apdorojimo gamykla
© Sputnik / Scanpix

„Mes nustatėme radioaktyvaus rutenio-106 nuotėkį. Matavimai atskleidė, jog tai didžiausias kada nors fiksuotas vieno radioaktyvaus elemento nuotėkis iš civilinės gamyklos“, – teigia Hanoverio universiteto mokslininkas Georgas Steinhauseris.

Duomenys rinkti iš 176 matavimo stočių 29 valstybėse. Nors radioaktyvios koncentracijos kiekis ir buvo didelis, pavojaus žmonių sveikatai Europoje nebuvo, teigiama išvadose, kurias skelbia mokslinis leidinys PNAS.

Tai ne pirmasis kartas, kai „Majak“ gamykla atsiduria dėmesio centre.

Prieš beveik 60 metų 1957 metais čia įvyko antra pagal mastą branduolinė nelaimė po Černobylio katastrofos – sprogo talpa su skystomis plutonio gamyklos atliekomis. Radiacija po nelaimės pasklido daugiau nei 20 tūkst. kvadratinių mylių plote. Incidentas paslaptyje laikytas iki 1976 metų.

Profesorius G. Steinhauseris paaiškina: „Šį kartą tai buvo vienkartinis radiacijos pliūpsnis, jis truko labai trumpai. Mums pavyko nustatyti, kad incidentas įvyko perdirbant branduolinį kurą – vėlyvoje stadijoje, prieš pat proceso grandinės pabaigą“.

Oziorsko naudoto branduolinio kuro apdorojimo gamykla
Oziorsko naudoto branduolinio kuro apdorojimo gamykla
© Itar-Tass / Scanpix

Šiandien „Majak“ gamykla praktiškai nedingsta iš aktyvistų akiračio. Jie teigia, kad gamyklos vadovai nepasimokė iš 1957 metų nelaimės ir sako, kad produkcijos tikslų siekiama aukojant saugumą.

„Nors jokio oficialaus pareiškimo ir nėra, mes gana gerai suprantame, kas ten galėjo nutikti“, – tikina G. Steinhauseris.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(99 žmonės įvertino)
4.2929

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (53)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (15)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (343)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (58)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (512)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (17)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (29)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (7)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...