Šis svarbus sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir netgi išprovokuoti klausimų dėl jos narystės bloke.
Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai. Ji taip pat sakė, kad ES institucijos sutartyse „veikia už savo kompetencijos ribų“.
Du iš 14 bylą nagrinėjusių teisėjų nesutiko su daugumos nuomone.
Tačiau Konstitucinio Tribunolo dauguma nusprendė, kad Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos teismams aukščiausios teisinės galios ir nereiškia, kad šalis savo suverenitetą perkėlė blokui.
Šis sprendimas priimtas po ištisus mėnesius trukusių teismo procesų, kuriuose Lenkijos vyriausybės, prezidentūros ir parlamento atstovai teigė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Bendrijos teisę ir kad ES Teisingumo Teismo sprendimai kartais prieštarauja Lenkijos teisinei tvarkai.
Ketvirtadienio posėdyje žmogaus teisių komisaro biuro atstovai tvirtino, kad Lenkija sutiko gerbti ES teisinę tvarką 2004 metais prisijungdama prie bloko ir kad abejojimas šia tvarka sumenkins Lenkijos piliečių teisinės apsaugos standartus.
ES perspėja: Lenkija sulauks pasekmių
Lenkijos teismui nusprendus, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos konstitucijos, Europos Parlamento vadovas pareikalavo imtis priemonių.
„Šiandien Lenkijoje paskelbtas sprendimas negali likti be pasekmių. ES teisės viršenybė turi būti neginčijama. Ją pažeisti reiškia mesti iššūkį vienam iš pamatinių mūsų sąjungos principų“, – ketvirtadienį vakare sakė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis ir paragino Komisiją „imtis būtinų veiksmų“.
Kokia konkreti reakcija tai galėtų būti, per spaudos konferenciją Briuselyje taip pat nesakė už teisingumą atsakingas EK narys Didier Reyndersas. Tačiau jis pareiškė manąs, kad ji gali būti greita – per kelias dienas ar savaites.
Po to, kai Lenkijos aukščiausiasis teismas ketvirtadienį pareiškė, kad kai kurie ES sutarties straipsniai yra „nesuderinami“ su Lenkijos Konstitucija, valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis ir Lenkijos vyriausybės vadovo pavaduotojas Jaroslawas Kaczynskis džiūgavo.
Pasak jo, ES „neturi ką pasakyti“ apie teismų sistemą ir neturi teisės kištis į tam tikras Lenkijos gyvenimo sritis. „Konstitucinės teisės viršenybė kitų teisės šaltinių atžvilgiu pažodžiui kyla iš Lenkijos konstitucijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris.
Lenkijos opozicijos atstovai šį sprendimą interpretavo kaip ženklą, kad PiS nori išvesti Lenkiją iš ES.
Prancūzų ministras: „puolama ES“
Svarbus Lenkijos aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmetama Europos Sąjungos teisės viršenybė, žymi „ataką prieš ES“, penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as.
„Tai labai rimta... Kyla [Lenkijos] de facto pasitraukimo [iš ES] rizika“, – sakė jis interviu transliuotojui BFM-TV.
„Nenoriu Lenkijos pasitraukimo“, – pridūrė C. Beaune'as.
„Tai ne techninis ar teisinis klausimas. Tai itin politinė tema, pratęsianti ilgą prieš ES nukreiptų provokacijų sąrašą“, – komentuodamas Lenkijos sprendimą sakė C. Beaune'as.
„Įstodamas į klubą pasirašai kontraktą, vadinamą sutartimi; ji ratifikuota per referendumą Lenkijoje. Toks buvo Lenkijos žmonių pasirinkimas“, – pabrėžė jis.
Lenkija, kaip Europos Sąjungos narė, turi įgyvendinti Bendrijos teisės aktus, penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Ministras tai pareiškė Lenkijos aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.
„Jei šalis priima politinį sprendimą būti ES dalimi, ji turi užtikrinti, kad sutartos taisyklės būtų visiškai įgyvendintos“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė H. Maasas.
Vokietijos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė Europos Komisijai savo „visišką paramą jai vykdant savo misiją užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi Europos teisės“.
Audringa reakcija
Lenkijos partnerės ES po ketvirtadienį paskelbto sprendimo reagavo nedelsdamos. Teisingumo komisaras Didier Reyndersas pareiškė, kad bloko pozicija dėl ES teismų skelbiamų nuosprendžių viršenybės ir pagarbos jiems yra „labai aiški“.
„Mes toliau naudosime visus turimus ginklus“, kad apsaugotume bendras taisykles, teigė jis po susitikimo su ES teisingumo ministrais Liuksemburge.
„Nenorime, jog kas nors nukryptų nuo šių principų“, – sakė jis.
Europos liaudies partijos, didžiausios grupės Europos Parlamente, atstovas teisingumo ir vidaus reikalų klausimams Jeroenas Lenaersas pažymėjo, kad toks nuosprendis kelia klausimų dėl Lenkijos narystės bloke ir yra „ataka prieš pačią ES“.
J. Lenaersas teigė, kad šis sprendimas ir kiti pastarojo meto Lenkijos veiksmai verčia abejoti, ar Lenkija nori pasilikti ES.
„Lenkijos vyriausybė prarado pasitikėjimą ja. Tai yra ataka prieš pačią ES“, – pareiškė J. Lenaersas.
Lenkijos iššūkis įpylė žibalo į debatus dėl ES teisės viršenybės, kai praėjusiais metais aukštos instancijos Vokietijos teismas priėmė sprendimą, kuriame apkaltino ES aukščiausiojo tribunolo teisėjus viršijus savo galias, kai jie parėmė Europos Centrinio Banko kiekybinių atlaisvinimų politiką. Europos Komisija birželį prieš Vokietiją ėmėsi teisinių veiksmų, rašo „Bloomberg“.
Nors Vokietijos byla yra susijusi tik su skolų pirkimu, būgštaujama, kad Lenkija ketvirtadienio nuosprendį gali panaudoti atmetant ES taisykles, kurioms nenorės paklusti. Toks sprendimas palieka Lenkiją už bloko teisinės sistemos ribų, mano Europos teisės profesorius Laurentas Pechas iš Midlsekso universiteto Londone.
„Lenkijos neteisėtai sudarytas Konstitucinis Tribunolas ką tik peržengė „Polexit“ Rubikoną“, – pareiškė L. Pechas, panaudodamas Lenkijos terminą potencialiam šalies pasitraukimui iš ES apibūdinti. – Jie iš esmės pasitraukė iš ES teisės viršenybės standartų ir padarė tai, kas yra nesuderinama su ES taisyklėmis. Tai reiškia, kad dėl Lenkijos narystės kyla rimtų abejonių. Bus tik blogyn“.
Liepos mėnesį šis tribunolas nusprendė, kad Lenkija neprivalo paklusti ES teismų laikiniems nurodymams, susijusiems su jos teisinėmis reformomis. Taip buvo nuspręsta po to, kai ES Teisingumo teismas priėmė nuosprendį, jog Lenkijos teisėjų drausminimo režimas gali būti panaudotas taikant nuosprendžiams politinę kontrolę ir turi būti nedelsiant atšauktas, tačiau vyriausybė šį verdiktą ignoravo.
Ketvirtadienio nuosprendis „įstūmė Lenkiją į minų lauką“, teigė opozicijos parlamentaras Jaroslawas Gowinas, kuris rugpjūtį buvo atleistas iš ministro pirmininko pavaduotojo pareigų. Vyriausybė „įspraudė save į kampą“, atsisakydama paklusti ES taisyklėms, ir dabar jai teks patirti pasekmes“.
„Sveiki atvykę į Baltarusiją!“
„Gėda!“, „Išdavikai!“, „Sveiki atvykę į Baltarusiją!“ – po nutarties paskelbimo skandavo maždaug 30 protestuotojų grupė, susirinkusi šalia teismo pastato. Kai kurie protestuotojai mojavo ES vėliavomis.
„Tai skandalas... Jie veda mus iš Europos Sąjungos!“ – ašarodama kalbėjo prie teismo buvusi pensininkė Anna Labus.
Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Mulleris pasveikino tokį Konstitucinio Tribunolo sprendimą ir sakė, kad jis patvirtino „konstitucinės teisės viršenybę prieš kitus teisės šaltinius“.
Vis dėlto jis pridūrė, kad nutartis „neturi įtakos jokioms sritims, kuriose ES turi sutartyse deleguotą kompetenciją“, pavyzdžiui, konkurencijos taisyklėms, prekybai ir vartotojų apsaugai.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) savo ruožtu kiek anksčiau tvirtino, kad sprendimas, suteikiantis pirmenybę konstitucijai, neprieštarautų narystės ES sutartims.
Pasak jo, toks sprendimas veikiau suteiktų joms naują teisinį apibrėžimą tais atvejais, kai, jo teigimu, daugelio valstybių narių aukščiausios instancijos teismai nesilaiko ES teismų sprendimų.
Lenkijos vyriausybė tikina, kad teisingumo sistema ir teismai yra vien ES valstybių narių, o ne Briuselio kompetencija, todėl ignoruoja daugelį ES teismo sprendimų.
Teismas bylą pradėjo liepą, remdamasis Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu po to, kai ES teismas nusprendė, kad Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus. Šis sprendimas buvo susijęs su dabartinės Lenkijos dešiniųjų vyriausybės taikoma teisėjų skyrimo procedūra.
Šis ES teismo sprendimas buvo priimtas nesibaigiant didesniam ginčui dėl didelių pakeitimų Lenkijos teismų sistemoje, kuriuos inicijavo valdančioji dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). ES šiuos pakeitimus laiko griaunančiais demokratinę kontrolę ir pusiausvyrą.
Europos Parlamentas praėjusį mėnesį priėmė rezoliuciją, raginančią M. Morawieckį atsisakyti bylos, pabrėždamas, kad „ES teisės viršenybė yra esminis ES teisės principas“.
„Šantažas“ dėl ES finansavimo
Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni praėjusį mėnesį perspėjo, kad ši Lenkijos teismo byla gali turėti „pasekmių“ atsigavimo po pandemijos lėšų išmokėjimui Lenkijai.
Europos Komisija, atsakinga už 750 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo lėšų paskirstymą, dar nėra suteikusi leidimo skirti Lenkijai 23 mlrd. eurų išmokų ir suteikti 34 mlrd. eurų lengvatinių paskolų.
Tuos P. Gentiloni žodžius lenkų vyriausybė yra pavadinusi „šantažu“.
Po to ES pareigūnai teigė, kad pinigai gali būti išmokėti kitą mėnesį, tačiau laikantis griežtų sąlygų dėl teisinės valstybės principo.
Be to, EK rugsėjį paprašė ES Teisingumo Teismo skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti nurodymą sustabdyti reformas, Briuselio nuomone, kenkiančias teismų nepriklausomumui.
Tarp virtinės aštrių nesutarimų tarp ES ir dešiniojo sparno vyriausybės Varšuvoje yra ginčas dėl Lenkijos mėginimo įvesti naują teisėjų drausminimo sistemą, teisėjų skyrimo ir perkėlimo be jų sutikimo tarp skirtingų teismų ar to paties teismo padalinių klausimai.
Lenkija savo ruožtu pareiškė, kad šios reformos reikalingos siekiant panaikinti korupciją teismų sistemoje, ir ignoravo laikiną ES teismo nurodymą sustabdyti teisėjų drausminimo sistemą.
„Polexitas“?
Be kita ko, ginčas sukėlė susirūpinimą, kad Lenkija gali palikti Europos Sąjungą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos paties bloko stabilumui.
PiS lyderis J. Kaczynskis praėjusį mėnesį atmetė „Polexit“ galimybę ir pabrėžė, jog Lenkija tenori, kad baigtųsi ES „kišimasis“.
„Nebus jokio „Polexito“. Tai propagandinis pramanas, daug kartų prieš mus panaudotas, – kalbėjo PiS lyderis ir vicepremjeras. – Neabejotinai matome Lenkijos ateitį Europos Sąjungoje.“
Daugiau nei 80 proc. lenkų pritaria narystei bloke, kuris jų šaliai skyrė milijardus eurų subsidijų ir smarkiai paskatino jos ekonomikos plėtrą nuo įstojimo 2004 metais.
Tačiau santykiai tarp Varšuvos ir Briuselio yra įtempti.
Praėjusį mėnesį du aukšto rango PiS nariai griežtai pasisakė apie ES, blokui nusprendus bausti Lenkiją baudomis už veiksmus, padidinusius valdančiosios partijos teismų kontrolę.
PiS vicepirmininkas Ryszardas Terleckis pareiškė, kad jei viskas vyks ne taip, kaip patinka Lenkijai, „turėsime ieškoti drastiškų sprendimų“.
„Britai parodė, kad Briuselio biurokratijos diktatūra jiems netinka, [jie] apsisuko ir išėjo“, – teigė jis.
Kitas įtakingas PiS narys Marekas Suskis pareiškė, kad Lenkija „kovos su Briuselio okupantu“, taip, kaip kovojo su nacių ir sovietų okupantais praeityje.
M. Suskis pridūrė: „Briuselis siunčia mums valdytojus, kurie turi įvesti tvarką Lenkijoje, paklupdyti mus ant kelių, kad būtume Vokietijos žeme, o ne išdidžia laisvų lenkų valstybe.“
Pagrindinės opozicinės partijos liberalios „Pilietinės platformos“ (PO) lyderis Donaldas Tuskas savo ruožtu tada sakė, kad „tokia retorika,.. Europos Sąjungos palyginimas su Sovietų Sąjungos ar nacių okupacija, tokie žodžiai nelieka be atgarsio“.
Kai kurie politikos apžvalgininkai Lenkijoje taip pat būgštauja, kad griežti komentarai apie Bendriją gali lemti, jog šalis paliks bloką netyčia.
D. Tuskas kviečia gyventojus į protestą
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir lenkų opozicijos lyderis Donaldas Tuskas kviečia žmones į protestus prieš ginčytiną šalies Konstitucinio teismo sprendimą. „Visus, kurie nori ginti europietišką Lenkiją, raginu sekmadienį 18.00 val. rinktis Pilies aikštėje Varšuvoje, - rašė D. Tuskas ketvirtadienio vakarą tviteryje. – Tik kartu galime šį sprendimą sustabdyti“.
D. Tuskas yra didžiausios Lenkijos opozicinės partijos – liberalios Piliečių platformos – laikinasis pirmininkas. Lenkijos konstitucinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad tam tikri ES teisės aktai pažeidžia Lenkijos konstituciją. Todėl nacionalinė teisė esą yra aukščiau ES teisės.