Paviešinti labai slapti dokumentai, be kita ko, yra penkios JAV Nacionalinės saugumo tarnybos (NSA) ataskaitos, paremtos pasiklausytais pokalbiais. Prezidentai esą buvo šnipinėjami mažiausiai nuo 2006 iki 2012 metų.
Naujausio dokumento data, remiantis pranešimais, yra 2012 gegužės 22-oji. Tai yra kelios dienos po F. Hollande'o inauguracijos. Jame kalbama apie slaptą susitikimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Kitame dokumente išvardyti įvairūs telefonų numeriai, tarp jų – prezidentų, artimiausių jų patarėjų ir įvairių ministrų.
Viename dokumente apie F. Hollande'o pirmtaką N. Sarkozy teigiama, kad jis 2008-aisiais laikė save „vieninteliu žmogumi, gebančiu kovoti su tuometine finansų krize“.
N. Sarkozy, kuris turi ambicijų sugrįžti į Eliziejaus rūmus, aplinkos šaltiniai sakė, kad tokia šnipinėjimo praktika yra „iš esmės nepriimtina, ypač, jei tokią veiklą vykdo politinė sąjungininkė“.
Prancūzijos prezidentas trečiadienį šaukia Gynybos tarybos posėdį.
Baltieji rūmai tvirtina nešnipinėjantys Prancūzijos prezidento
Baltieji rūmai antradienį pareiškė nešnipinėjantys Prancūzijos prezidento F. Hollande'o pokalbių ir neketina to daryti.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos klausėsi trijų Prancūzijos prezidentų, tarp jų – dabartinio lyderio – pokalbių telefonu.
„Mes nesame nusitaikę ir nesitaikysime į prezidento Hollande'o komunikaciją“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Nedas Price'as, tačiau numanomų ankstesnių žvalgybos veiksmų nekomentavo.
„Nevykdome jokių užsienio žvalgybos sekimo veiksmų, nebent yra specifinis ir patvirtintas nacionalinio saugumo uždavinys. Tai taikoma tiek paprastiems piliečiams, tiek pasaulio lyderiams“, – aiškino jis.
Paviešinus tuos įslaptintus dokumentus, Prancūzijos lyderis trečiadienį ryte sušaukė gynybos tarybos posėdį, kad būtų „įvertintas antradienio vakarą žiniasklaidos paskelbtos informacijos pobūdis ir būtų padarytos naudingos išvados“, sakė vienas prezidento padėjėjų.
Prancūzijos vyriausybė: sąjungininkų šnipinėjimas yra nepriimtinas
Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad šnipinėjimas yra „nepriimtinas tarp sąjungininkų“, kai tinklalapis „WikiLeaks“ paskelbė nutekintų dokumentų, esą rodančių, kad Jungtinės Valstijos pasiklausydavo prezidento F. Hollande'o ir dviejų jo pirmtakų pokalbių.
„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Stephane'as Le Follas (Stefanas Le Folas) prieš prasidedant F.Hollande'o skubiai sušauktam pasitarimui su saugumo vadovais.
„Sunku susitaikyti su mintimi, kad tarp sąjungininkų ... gali būti vykdoma tokio pobūdžio veikla, ypač susijusi su Respublikos prezidento pasiklausymu, – pažymėjo S.Le Follas. – Kai kovojame su terorizmu, sunku įsivaizduoti arba suprasti, kas gali motyvuoti sąjungininką šnipinėti savo sąjungininkus.“
Vyriausybės atstovas taip pat stengėsi nesureikšminti naujausio skandalo, sakydamas, kad jis neturėtų peraugti į didesnę krizę.
„Šiandieniniame pasaulyje ir šiaip pakanka pavojingų krizių“, – pabrėžė S.Le Follas.
Netoleruos jokių grėsmių saugumui
Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė „netoleruosianti jokių veiksmų, keliančių grėsmę šalies saugumui“, kai nutekinti slapti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos šnipinėjo prezidentą F. Hollande'ą ir du jo pirmtakus.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę.
Kaip informavo diplomatiniai šaltiniai, JAV ambasadorė Jane Hartley (Džein Hartli) buvo iškviesta trečiadienio popietę atvykti aptarti „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų.
„JAV valdžia buvo prisiėmusi įsipareigojimų“, – sakoma Eliziejaus rūmų paskelbtame pareiškime, kuriame turimas omenyje 2013 metų pabaigoje Amerikos duotas pažadas nešnipinėti Prancūzijos lyderių.
„Jie privalo būti prisimenami ir griežtai vykdomi“, – pabrėžiama pareiškime.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Prancūzijos gynybos tarybos, kuriai priklauso prezidentas, kai kurie ministrai ir žvalgybos tarnybų vadovai, posėdžio.
Šį pasitarimą F.Hollande'as sušaukė, kai antradienio vakarą buvo paskelbti įslaptinti dokumentai apie JAV esą vykdytą sekimą, nutekinti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“.
Prezidentūra pabrėžė, kad tokio pobūdžio JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiksmai yra „nepriimtini“.
Jie „jau buvo išprovokavę diskusijas tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos, ypač 2013 metais – tuo metu, kai buvo paviešinti pirmieji“ įslaptinti dokumentai, rašoma Eliziejaus rūmų pareiškime, turint galvoje tuomet nutekintą informaciją, kad JAV šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Tas klausimas vėl buvo aptartas, kai F.Hollande'as lankėsi Baltuosiuose rūmuose 2014 metų vasarį, sakoma pareiškime.
„Prancūzija, kuri dar kartą sustiprino savo kontrolės ir apsaugos priemones, netoleruos jokių veiksmų, kurie kelia grėsmę jos saugumui ir jos interesų apsaugai“, – pabrėžė prezidentūra.
Prancūzijos aukščiausias žvalgybos pareigūnas vyks į JAV
Paryžius pasiųs aukščiausio rango žvalgybos pareigūną į Jungtines Valstijas tartis dėl nutekintų pranešimų, kad Vašingtonas šnipinėjo tris Prancūzijos prezidentu, trečiadienį nurodė vienas vyriausybės atstovas.
„Prancūzijos nacionalinės žvalgybos koordinatorius vyks į Jungtines Valstijas tartis dėl supratimo tarp Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų“, kad šnipinėjimas nebeturėtų būti vykdomas, kaip buvo susitarta po ankstesnio įslaptintų dokumentų paviešinimo 2013 metais, sakė atstovas Stephane'as Le Follas.