Budapešto priemiesčio Diomro parkas buvo pavadintas Mikloso Horthy (Miklošo Horčio) vardu pernai ultradešiniosios nacionalistų partijos "Jobbik", kuri yra trečioji didžiausia parlamente, iniciatyva.
Supykę vietos gyventojai organizavo referendumą, tačiau jis buvo paskelbtas negaliojančiu, nes balsavo tik 18 proc. tokią teisę turinčių piliečių, pranešė valstybinė naujienų agentūra MTI.
Tačiau didžioji dauguma balsavusių pasisakė prieš mėginimą atmesti M.Horthy vardą.
Autokratas M.Horthy vadovavo 1920-1944 metais, kol buvo pašalintas iš posto nacistinės Vokietijos. Jis priiminėjo prieš žydus nukreiptus įstatymus, atvedė šalį į brangiai atsiėjusį aljansą su Adofu Hitleriu ir vadovavo, kai žydai buvo pradėti vežti į mirties stovyklas.
Tačiau kai kurie šį velionį lyderį gerbia dėl vadovavimo po trumpai išsilaikiusio komunistų revoliucinio režimo 1919 metais ir skausmingos dviejų trečdalių teritorijos netekties pagal 1920 metų Trianono taikos sutartį.
Vengriją 1948-1989 metais valdę komunistai laikė M.Horthy fašistu, tačiau ultradešiniosios organizacijos ir visuomenės veikėjai vėliau užtikrino, kad jis būtų reabilituotas istorijoje.
Tuo tarpu premjeras Viktoras Orbanas buvo kaltinamas pataikaujantis nacionalistams ir kurstantis antisemitizmą - pavyzdžiui, įtraukdamas į moksleivių privalomųjų skaitinių sąrašą kai kuriuos karo laikų rašytojus, siejamus su nacizmu.
Nobelio taikos premijos laureatas ir Holokaustą išgyvenęs rašytojas Elie Wieselis pernai grąžino jam suteiktą Vengrijos aukščiausią valstybės apdovanojimą dėl esą mėginimo "išbalinti" šios Europos Sąjungos narės istoriją.
Tuo tarpu Budapeštas pernai taip pat priėmė įstatymą, nurodantį, kad nuo sausio 1 dienos, viešosioms erdvėms negali būti suteikiami su diktatūromis susijusių istorinių veikėjų vardai.
Vyriausybė nurodė, kad šis teisės aktas pirmiausiai nukreiptas prieš komunistinių laikų veikėjus.