Paryžius teigia, kad skambutis buvo skirtas bendrai kovai su terorizmu aptarti, tačiau Kremlius tikina, kad ministrai aptarė ir galimas derybas dėl karo Ukrainoje. Taip pat Maskva nepraleido progos pasidalinti ir ne itin maskuojamais grasinimais Prancūzijai.
Po skambučio Maskva užsiminė apie tariamą Prancūzijos specialiųjų tarnybų ryšį su praeitą mėnesį Maskvoje įvykdytu teroristiniu išpuoliu, už kurį atsakomybę oficialiai prisiėmė „Islamo valstybė“. Maskva, neturėdama jokių įrodymų, kaltę bando suversti Ukrainai.
„Kyjivo režimas nedaro nieko be Vakarų paliepimo. Tikimės, kad šiuo atveju Prancūzijos slaptosios tarnybos su tuo nesusijusios“, – trečiadienį mestelėjo S. Šoigu.
Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė tai, ką įvardijo kaip „keistus ir grėsmingus“ rusų komentarus.
Ketvirtadienį su „Politico“ bendravęs Prancūzijos valdžios atstovas paneigė Maskvos interpretaciją.
Ankstesniame Prancūzijos gynybos ministerijos pareiškime teigta, kad telefonu S. Lecornu paragino Rusiją nutraukti „manipuliacijas“ teroristinio išpuolio Maskvoje tema ir pridūrė, kad „Prancūzija neturi jokios informacijos, galinčios susieti išpuolį su Ukraina“.
Paryžiaus ir Maskvos žodžių karas – dar vienas įrodymas, kokie prasti jų dvišaliai santykiai. Jie ypač subjuro po to, kai E. Macronas pagaliau liovėsi ieškojęs diplomatinio sprendimo karui Ukrainoje ir perspėjo, kad Vakarų pajėgos gali būti pasiųstos į Ukrainos teritoriją pergalei prieš Rusiją.
Prancūzijai pastaruoju metu tenka atlaikyti ir vis daugiau rusų dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš pirmąją Prancūzijos ponią Brigitte Macron, ir kaltinančių Prancūziją bei Lenkiją planais suskaldyti Ukrainą.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as rekomenduoja šalies valdžiai stengtis su „Rusija neturėti jokio kontakto“. „Ar matote, kaip Rusija manipuliuoja tomis diskusijomis ir mėto užuominas, esą, Prancūzija galėjo remti teroristinį išpuolį Maskvoje?“ – „France Inter“ radijo stočiai sakė politikas.
Taip pat Rusija teigia, kad S. Lecornu ir S. Šoigu aptarė galimas derybas dėl Ukrainos, ką iškart paneigė Prancūzijos pusė. „Skambučio tikslas buvo aptarti kovą su terorizmu, ir naratyvas, kad Prancūzija atvira deryboms dėl Ukrainos, yra klaidingas“, – pareiškė vienas Prancūzijos valdžios pareigūnas, panoręs išlikti anonimu.
Remiantis Prancūzijos versija, S. Lecornu pasiūlė Rusijai aktyviau bendradarbiauti su Prancūzija kovoje su terorizmu – ypač dabar, kai Paryžius ruošiasi vasaros olimpinėms žaidynėms bei tęsiasi Izraelio karas su „Hamas“ Gazoje.
Trečiadienį buvęs Prancūzijos gynybos ministras ir dabartinis ambasadorius Libane Jeanas Yvesas le Drianas pasmerkė „pasibjaurėtiną ir netoleruotiną“ rusų manipuliavimą skambučiu: „Tai ekstremali manipuliacija. Susidūrėme su siaubingu manipuliavimu ir bandymu paversti terorizmą propagandos įrankiu.“
Rusijos ir Prancūzijos gynybos ministrų pokalbis buvo pirmasis toks nuo 2022 metų spalio, kai jį E. Macrono prašymu inicijavo S. Lecornu.
