Tūkstančiai pabėgėlių, norinčių išvengti persekiojimo, kiekvienais metais ryžtasi rizikingai kelionei. Dauguma priversti viso gyvenimo santaupas iškeisti į vietą pripučiamose valtyse, kuriomis žmonių kontrabanda besiverčiantys nusikaltėliai juos žada nugabenti į Europą.
Viena iš jų, 20 metų mergina Fedussa, sutiko papasakoti apie pavojus, su kuriais susiduria pabėgėliai.
Somalyje gimusi Fedussa sako buvusi priversta bėgti iš Etiopijos po to, kai buvo nužudytas jos tėvas ir brolis. Mergina suprato neturinti kito pasirinkimo – už galimybę Viduržemio jūra patekti į Europą žmonių kontrabanda užsiimantiems nusikaltėliams ji atidavė 4800 dolerių (4254 Eur).
Per beveik 6500 kilometrų kelionę per penkias valstybes ji patyrė smurtą, vos nemirė iš bado ir nuolat sulaukė grasinimų iš iki dantų ginkluotų „vežėjų“.
Mergina sutiko organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojams papasakoti, ką teko patirti, bėgant nuo tragiškos lemties.
„Esu kilusi iš Somalio, tačiau pastaruosius trejus metus gyvenau Etiopijoje. Mano tėvas buvo nužudytas. Nežinojome, kur jį išsivežė „Al Shabaab“ teroristai, nežinojome, kur jis buvo nužudytas. Nežinome, kur buvo palaidotas. Mano vyriausias brolis taip pat nužudytas. Niekas nežino, kas paleido tą mirtiną kulką. Kitas vyresnis brolis nuskendo, bandydamas perplaukti tą pačią jūrą. „Al Shabaab“ pusmetį laikė mano mamą, manėme, kad jos nebėra gyvos... Ji buvo kalinama ir nuolat mušama lazdomis, jai grasino peiliais“, – pasakoja mergina.
Fedussos šeimos istorija kelia šiurpą, bet taip gyvena dauguma Somalio, kurį valdo tokios islamistų ekstremistų grupuotės kaip „Al Shabaab“, žmonių.
Šiais metais Viduržemio jūra tapo vienos iš baisiausių humanitarinių krizių Europos istorijoje liudininke. Skelbiama, kad šiais metais Europos Sąjungos sienas kirto rekordinis pabėgėlių skaičius – apie 340 tūkst. žmonių.
Skaičius net tris kartus didesnis nei 2014 metais, teigia agentūra „Frontex“.
Vien liepą tokiam žygiui ryžosi 107 tūkst. 500 pabėgėlių.
Dauguma nelaimėlių iš savo gimtųjų šalių bėga padedami nusikaltėlių, kurie už tokias paslaugas reikalauja tūkstančių dolerių.
„Vienam žmogui ši pavojinga kelionė kainuoja 4800 dolerių. Kai sužinojau, kiek kainuos pabėgimas, mano mama pardavė mūsų namus ir sumokėjo tuos pinigus už mano kelionę į Tripolį“, – pasakoja Fedussa.
Kelionę į geresnį gyvenimą mergina pradėjo pėsčiomis. Sėkmingai išvengusi pasieniečių Sudane, ji ėjo 18 valandų. Kelionei reikiamų dokumentų pabėgėliai dažniausiai neturi, todėl atsiduria žiaurių nusikaltėlių ir korumpuotų pasieniečių malonėje.
„Prie sienos su Sudanu mus sustabdė policijos pareigūnai. Paaiškinome, kad esame iš Somalio, bėgame nuo karo ir skurdo, maldavome mus paleisti, bet jie atsisakė. Kai kurie iš mūsų grupelės pradėjo bėgti. Policijos pareigūnai ėmė į juos šaudyti, apšaudė ir autobusiuką, kuriuo keliavome. Buvo sužeistų, daugiausia į kojas“, – pasakoja mergina.
Mergina keliavo viena su daugybe vyrų, todėl sulaukė ne tik grasinimų nušauti. Žmonių kontrabandos grupuotėms vadovauja išskirtinai vyrai.
Kaip skausmingai prisimena pati Fedussa: „Pakeliui į Tripolį įvyko baisių dalykų, įskaitant ir išžaginimą“.
„Naktimis nusikaltėliai atskirdavo vyrus ir moteris. Du kontrabandininkai moterims kartą pasakė: „Eikite su mumis ir gausite maisto bei antklodžių“. Visos puikiai suprato, kad tai akiplėšiškas melas – jie tenorėjo tas nelaimingąsias išžaginti“, – sako Fedussa.
„Atsakėme, kad mums nešalta ir nesame alkanos“, – teigia mergina.
Vyrų tokie argumentai neįtikino – netrukus jie grįžo su konkretesniais pasiūlymais ir spaudimo priemonėmis.
„Netrukus nusikaltėliai sugrįžo, šį kartą du buvo ginkluoti... Jie išsivedė mano bičiulę Qani“, – teigia Fedussa.
„Kai vairuotojas ją surado, ji buvo ištikta šoko. 24 valandas nereagavo į aplinką. Buvo akimirkų, kai manėme, kad ji negyva. Vėliau Qani man sakė prisimenanti besipriešinusi ir kovojusi, tačiau po šeštojo skriaudiko daugiau nieko nebepamenanti, nes paprasčiausiai prarado sąmonę“, – šiurpiais prisiminimais dalijasi mergina.
Kita Fedussos kelionės stotelė buvo Tripolis Libijoje, kur ji tris mėnesius praleido betoninių pastatų komplekse dykumos viduryje.
„Vienoje patalpoje buvo 412 vyrų, o kitoje – 116 moterų“, – sako ji.
Nuolat girdėdami grasinimus, kad „nudvės ir bus palaidoti kaip šunys“, jie gyveno kartu su „utelėmis ir kitais parazitais“. Buvo tokių, kurie Tripolyje mirė. Fedussa sako, kad tuo metu vis dažniau aplankydavo mintys, kad vilties nebėra.
„Viena šeštą mėnesį besilaukianti moteris iš Somalio mirė iš bado, neišgyveno ir jos mažylis. Iš viso iš bado mirė devyni pabėgėliai iš Somalio. Kai nusikaltėliai laidoja mirusiuosius Sacharoje, jie net nesivargina kasti duobių. Tiesiog rankomis ar lėkštėmis lavonus užkapsto smėliu. Stipresnis vėjas tą smėlį nupučia ir atidengia yrančius kūnus“, – pasakoja Fedussa.
Tripolyje Fedussai teko už kelionę jūrą susimokėti dar 2100 dolerių (1861 Eur). „Tai, kad sumokėjai nusikaltėliams, dar nereiškia, kad nedelsiant galėsi išvykti. Jie užregistruoja vardą. Išvykstama tik tuo atveju, jeigu jie atrenka būtent tavo vardą – traukiami burtai“, – pasakoja mergina.
Žmonių kontrabandininkai veikia išskirtinai naktimis. Kai visi jau buvo pasiruošę palikti improvizuotą stovyklą dykumoje, pastebėjo, kad teritorija apsupta nusikaltėlių, kurie netrukus pradėjo šaudyti. Užpuolikai apsupo pabėgėlius ir prievarta suvarė į tris šiukšlėms gabenti skirtus sunkvežimius.
„Buvo labai sunku kvėpuoti, nes durys buvo uždarytos, o dvokas praktiškai nepakeliamas“, – atsidūsta mergina.
Nusikaltėliai iš kontrabandininkų už pabėgėlius pareikalavo 10 tūkst. dolerių (8,86 tūkst. Eur) išpirkos, kuri nedelsiant buvo išsireikalauta iš pačių pabėgėlių.
Vieni dar turėjo iš ko susimokėti, bet buvo ir tokių, kurie pasidavė: „Mes nebeturime pinigų, tad darykite su mumis, ką norite – kito kelio nėra“.
„Kai manęs paklausė, ar duosiu dar pinigų, atsakiau, kad mano mama tiek pinigų neturi. Nusikaltėlis jai paskambino ir pagrasino: arba mokėsi 10 tūkst. dolerių, arba mes nužudysime tavo dukrą“, – pasakoja Fedussa.
Galiausiai pabėgėliai pasiekė pakrantę. Fiziškai ir psichologiškai išsekusi Fedussa prisimena, koks jausmas apėmė kartu su dar 120 pabėgėlių sulipus į nedidelę pripučiamą valtį. Gavo 20 penkių litrų talpos vandens butelių ir šiek tiek sausainių.
„Jau lipant į valtį atsiranda jausmas, kad kranto nepasieksi. Dauguma žmonių taip mano, nesitiki išgyvensiantys. Buvo vos porą tikinčių, kad mums pavyks. Palyginę gyvenimą Libijoje ir kelionę jūra, vis tiek rinkomės jūrą. Jeigu mirsime, reiškia taip buvo lemta“, – prisimena Fedussa.
Fedussa tapo viena iš tų laimingųjų, kuriems pavyko pasiekti Europą. 2015 metų birželio 7 dieną ją išgelbėjo organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojai.
„Jie prie mūsų priplaukė ir išgelbėjo. Iš pradžių net negalėjau tuo patikėti – pamaniau, kad vaidenasi, galbūt regiu haliucinacijas. Vos persikėlusi į jų laivą, kietai užmigau. Tik pabudusi pagaliau suvokiau, kad esu saugi“, – apie laimę pasakoja pabėgėlė.
Fedussos kelionė jau baigėsi, bet tokiai pavojingai avantiūrai kiekvieną savaitę ryžtasi tūkstančiai nelaimingų žmonių. Visai neseniai vos per savaitę Graikija sulaukė beveik 21 tūkst. pabėgėlių.
Tokios šalys kaip Graikija ir Italija reiškia susirūpinimą dėl negalėjimo pasirūpinti tokiu dideliu kiekiu atvykėlių. Šiais metais Graikija jau sulaukė 156 tūkst. pabėgėlių, o Italija – 103 tūkst.