aA
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ne kartą įrodė, kad verčiamas aplinkybių diplomatiniuose disputuose yra pasirengęs nusileisti. Atsižvelgdami į pastarosiomis savaitėmis paaštrėjusią jo konfrontaciją su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, daugelis politikos analitikų buvo įsitikinę, kad Turkijos vadovas ir vėl bus linkęs priimti pragmatiškus sprendimus.
Recepas Tayyipas Erdoganas
Recepas Tayyipas Erdoganas
© AP / Scanpix

Vis dėlto pastaruoju metu vis labiau juntamas nerimas, kad šįkart įvykiai gali susiklostyti kitaip, rašo „Financial Times“ žurnalistai Laura Pitel ir Andrew Englandas.

Net po skausmingais įvykiais paženklintos savaitės, per kurią Turkijos liros kursas neteko net penktadalio vertės dolerio atžvilgiu, R. T. Erdoganas ir toliau laikėsi nesitaikstymo pozicijos.

Per sekmadienį įvykusį valdančiosios partijos susirinkimą jis pažadėjo, kad jo vadovaujama šalis nekeliaklupsčiaus prieš jokį užsienio priešininką, nesvarbu, kas jis būtų.

Kai kurie analitikai tebėra įsitikinę, kad R. T. Erdoganas galop paprasčiausiai neturės kitos išeities, kaip tik nusileisti, nes siekiant išlaikyti pageidautiną ekonomikos lygį Turkijai būtina užsitikrinti daugiau nei 200 mlrd. dolerių siekiantį metinį finansavimą iš užsienio.

Vis dėlto, kaip nurodo „Financial Times“ žurnalistai, pagalbos Turkija dar gali kreiptis į Rusiją, Katarą ir Kiniją, o tai, reikia pasakyti, tik dar labiau susilpnintų ir taip trūkinėjančius ryšius tarp Vakarų ir vienos iš strategiškai svarbių NATO narių.

Dienraštyje „The New York Times“ paskelbtoje publikacijoje R. T. Erdoganas nurodė, kad Vašingtonas privalo nustoti vertinti Turkiją kaip nereikšmingą partnerę, kitaip teks susitaikyti su tuo, kad šalis turi alternatyvų. Sekmadienį Turkijos prezidentas pareiškė, kad atsaku prekybos karą visam pasauliui, įskaitant ir jo vadovaujamą šalį, paskelbusiam asmeniui gali tapti posūkis naujų rinkų, naujų partnerysčių ir naujų aljansų link.

Stambule veikiančios konsultavimo įmonės „GlobalSource Partners“ atstovo Atillos Yesilados nuomone, drąsūs ir ryžtingi R. T. Erdogano pareiškimai byloja apie tai, kad jis jau apsvarstė keletą alternatyvių variantų.

„Manau, kad jis pasikalbėjo su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu, o šis galėjo pažadėti tam tikrą kreditą. Tokia yra mano nuomonė. Jis pamišėlis, bet ne beprotis. Spėju, kad jis turi pagrindo tikėtis, jog pinigų pavyks gauti ir kokiais nors kitais kanalais“, – svarstė specialistas.

Pirmadienį į Turkijos sostinę išvyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Remiantis Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintu pranešimu, pagrindinėmis per susitikimą vykusiomis pokalbių temomis buvo konfliktas Sirijoje ir nestabili situacija regione, tačiau nebuvo apsieita ir be diskusijų apie ekonominių ryšių stiprinimą.

Kaip rašo „Financial Times“ žurnalistai, Turkija mėgino užsitikrinti ir Kinijos palaikymą: praeitą mėnesį, praėjus vos kelioms valandoms po pirmo D. Trumpo pagrasinimo rimtomis sankcijomis, Turkijos finansų ministras, R. T. Erdogano žentas Beratas Albayrakas pareiškė, kad Kinijos pramonės ir prekybos bankas (ICBC) yra pasirengęs suteikti 3,6 mlrd. dolerių kreditą energetikos ir transporto sektoriams finansuoti.

Dar viena išeitimi, anot publikacijos autorių, galėtų būti Kataras. Turkija tapo svarbia šios turtingos šalies sąjungininke – joje veikia Turkijos karinių operacijų bazė, o po arabų valstybių įvesto embargo ekonominiai abiejų šalių santykiai dar labiau sustiprėjo.

Vis dėlto kaip tik dėl embargo Katarą slegia savos finansinės problemos, todėl stoti Turkijos pusėn derybų su JAV atveju šiai šaliai gali būti gana sudėtinga.

Katare įkurta stambiausia regione veikianti amerikiečių karinė bazė, be to, šalis siekia užsitikrinti JAV palaikymą konfrontacijoje su kitomis Persijos įlankos valstybėmis.

Įmonėje „BlueBay Asset Management“ dirbantis analitikas Timas Ashas abejoja, kad Turkijai pavyks išsirūpinti paramą iš Vakarams nepriskiriamų valstybių.

„Turkams reikalingos dešimtimis milijardų dolerių skaičiuojamos sumos. Jei tai būtų TVF programa, tektų kalbėti apie 20–40 mlrd. dolerių“, – konstatavo jis.

Rusijai JAV paskelbtos sankcijos, pasak jo, taip pat kelia problemų, Kinija veikiausiai neišdrįs piktinti amerikiečių, o vien Kataras pakankamos pagalbos suteikti nepajėgs.

Kai kurie analitikai baiminasi, kad net tuo atveju, jei R. T. Erdoganas ir sutiks su tam tikromis nuolaidomis, kilęs skandalas ilgam sutrikdytų Vakarų ir Turkijos santykius.

Taip tvirtindami „Financial Times“ žurnalistai pateikia vieno aukštas pareigas Vakaruose einančio diplomato nuomonę: „Dėl drastiškų D. Trumpo diplomatijos metodų Turkija gali atsidurti Rusijos rankose. R. T. Erdoganas ims ieškoti kitų sąjungininkų. Atsiras geopolitinių aljansų, kurie mums nepatiks.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje nustatyta 10 naujų koronaviruso atvejų: tarp jų – nė vieno įvežtinio mirusysis pagal amžių nepriklausė rizikos grupei (158)

Per vakar dieną Lietuvoje nustatyta 10 naujų užsikrėtimų koronavirusu, nė vienas jų nėra...

Maksimas Milta – apie baltarusiškus scenarijus: jau šį savaitgalį galimi masiniai sulaikymai (27)

Lietuvoje įprasta matyti Baltarusiją tik per Aleksandro Lukašenkos, Astravo AE ir kitų grėsmių...

Valstybė svarsto pirkti banką (7)

Vyriausybei ketinant kurti nacionalinį plėtros banką, kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir...

Ieškomas be žinios dingęs Panevėžio ligoninės darbuotojas: išėjo į darbą, bet jame nepasirodė (5)

Panevėžio policija ieško be žinios dingusio jauno vyro, Respublikinės Panevėžio ligoninės...

Po itin gąsdinančios teorijos dėl sprogimo Beirute – ekspertų verdiktas: viską paaiškina vaizdo įrašai aukų skaičius auga, ligoninės perpildytos (120)

Kai Beirute nugriaudėjo galingas sprogimas , danguje palikęs grybo formos dūmų stulpą ir...

Transliacija / Delfi 11. Kodėl lietuviai atsisako dešimtmečius kurtų ūkių – lemia ne tik supirkimo kainos (3)

Lietuviai, kuriems skiriama vis daugiau ES paramos ir per ateinančius kelerius metus bus išdalinti...

Lietuvoje – itin slapta operacija: Rusijai išduodamas „karinei grupuotei“ priklausantis čečėnas (656)

Vilniuje – itin slapta teisėsaugos operacija: prokurorams paprašius, o teismams sutikus, į...

„Saudi Aramco“ patarėjas apie antrąją bangą: būtina turėti planą B, nes virusas gali išplisti labai greitai (72)

„Virusas gali sugrįžti ir labai greitai išplisti“, – įspėja „ Saudi Aramco “ vyriausias...

Įvertino matematikos egzamino rezultatus: turime problemų su elementariais mąstymo gebėjimais (147)

Trečiadienio rytą buvo paskelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų...

|Maža didelių žinių kaina