Šis drebėjimas buvo stipriausias regione po pirmadienį įvykusio Etnos išsiveržimo, per kurį buvo išmestas pelenų stulpas, o Sicilijos oro uostas buvo priverstas laikinai užsidaryti. Po šio įvykio regionui smogė virtinė požeminių smūgių, bet pastarasis buvo galingiausias.
Pasak Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV), žemės drebėjimas įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį, o jo židinys glūdėjo vos 1 km gylyje.
Vyriausybės sekretorius Vito Crimi nurodė, kad per nelaimę aukų pavyko išvengti, tačiau 10 žmonių buvo nesunkiai sužeisti.
Nepaisant dalies palei pakrantę einančios magistralės uždarymo, provincijos sostinės Katanijos oro uostas veikia įprastai.
Stichijos epicentras buvo kiek šiauriau Katanijos, o kelioms šeimoms teko nakvoti gatvėse. Anot pareigūnų, keturi žmonės buvo nesunkiai sužaloti.
Be to, iš vieno sugriuvusio pastato nuolaužų buvo išgelbėti dar du žmonės.
Pirmadienį užfiksuotas išsiveržimas įvyko Etnos ugnikalnio pašonėje ir buvo pirmasis per pastarąjį dešimtmetį šoninis išsiveržimas.
Per pastaruosius 2 700 metų daug kartų išsiveržusio Etnos ugnikalnio aukštis yra 3 300 metrų.
Jo vėliausi išsiveržimai įvyko 2017-ųjų pavasarį, o galingiausias – 2008–2009 metų žiemą.
Kovo pabaigoje žurnale „Bulletin of Volcanology“ buvo paskelbtas vienas tyrimas, kuriame prieita prie išvados, kad Etna lėtai slenka link Viduržemio jūros – tai vyksta pastoviu, 14 mm per metus, greičiu.