Trys iš keturių pirmadienį paleistų raketų nukrito provokuojamai arti JAV sąjungininkės Japonijos krantų, šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Šis akibrokštas laikomas Pchenjano iššūkiu JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
D.Trumpas, kurio retorika apie Rytų Azijos regiono problemas per rinkimų kampanija buvo sukėlusi susirūpinimą, pasikalbėjo telefonu su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais bei patikino juos, kad Vašingtono įsipareigojimai užtikrinti savo sąjungininkių saugumą lieka „tvirti kaip geležis“.
Jungtinės Valstijose pademonstruos Pchenjanui, kad jo veiksmai sukels „labai sunkių pasekmių“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį planuoja surengti neeilinį posėdį, Vašingtonui ir Tokijui paprašius aptarti galimą atsaką į raketų paleidimą.
JT rezoliucijos draudžia Pchenjanui naudoti bet kokias balistinių raketų technologijas. JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad pasaulis „neleis“ Šiaurės Korėjai toliau eiti „destruktyviu keliu“.
Vis dėlto šeši JT sankcijų paketai, paskelbti Šiaurės Korėjai nuo jos pirmojo branduolinio bandymo, įvykdyto 2006 metais, nesugebėjo sustabdyti Pchenjano branduolinio ginklavimosi programos. Šiaurės Korėja teigia, kad jos branduolinis arsenalo paskirtis yra gynybinė.
„Puota akims“
Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad įsakymą pradėti pastarąsias pratybas davė šalies vadovas Kim Jong Unas.
„Balistinių raketų (dūmų) pėdsakai buvo puota jo akims“, - sakoma pranešime ir nurodoma, kad lyderis pagyrė raketas paleidusį Mjongano artilerijos dalinį.
„Keturios vienu metu paleistos balistinės raketos buvo tokios tikslios, kad jos atrodė tarsi išsirikiavusi akrobatinio skraidymo trupė“, - pridūrė KCNA.
Šiose pratybose dalyvavusiems kariniams daliniams yra „patikėta prireikus smogti JAV imperialistinių agresorių bazėms Japonijoje“, pažymėjo agentūra.
KCNA pranešime korėjiečių kalba sakoma, kad pastarasis Šiaurės Korėjos raketų paleidimas pademonstravo šalies pasiruošimą „nušluoti“ priešo pajėgas „negailestingu branduoliniu smūgiu“.
Šiaurės Korėjos laikraščio „Rodong Sinmun“ paskelbtose nuotraukose matomas džiugiai nusiteikęs Kim Jong Unas, stebintis į orą kylančias raketas ir plojantis kartu su kitais pareigūnais.
Seulas ir Vašingtonas praeitą savaitę pradėjo kasmetines bendras karines pratybas, kaskart sukeliančias įtūžį Pchenjanui.
Šiaurė Korėja dažnai grasina savo priešams, o praeitais metais susprogdino du atominius užtaisus ir išbandė virtinę raketų. Visgi pirmadienį šios šalies paleistos raketos pirmąkart pasiekė Japonijos išskirtinę ekonominę zoną.
Seule įsikūrusio Asano politikos studijų instituto analitikas Choi Kangas sakė, kad šis raketų paleidimas buvo perspėjimas Tokijui.
„Šiaurės Korėja demonstruoja, kad jos taikiniai nebeapsiriboja Korėjos pusiasalio - tarp jų bet kuriuo metu gali atsidurti Japonija ir netgi Jungtinės Valstijos“, - aiškino jis.
D.Trumpas yra pareiškia, kad Šiaurės Korėjos klausimas yra "didelė, didelė problema" ir pažadėjo, kad jis bus sprendžiamas "labai griežtai".
Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris pirmadienį sakė, kad administracija imasi priemonių „sustiprinti mūsų galimybėms apsiginti nuo Šiaurės Korėjos balistinių raketų“.
Dienraštis „The New York Times“ praeitą savaitgalį pranešė, kad ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos administracija suintensyvino kibernetines atakas prieš Šiaurės Korėją, mėgindama sutrikdyti raketų paleidimo procedūras arba jau pakilusių raketų skrydžius.
Pekino pyktis
Jungtinės Valstijos paskelbė, kad pirmadienį į Pietų Korėją buvo atgabenti pirmieji priešraketinės gynybos sistemos THAAD elementai. Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemą (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD) dislokuojama šioje šalyje pagal Seulo ir Vašingtono susitarimą, siekiant apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės.
Pchenjanas siekia pasigaminti tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti taikinius Jungtinių Valstijų žemyninėje dalyje. D.Trumpas pažadėjo, kad to niekada nebus.
Vykdydama šią programą Šiaurės Korėja pastaraisiais metais pasiekė neabejotiną pažangą, bet lieka klausimų dėl jos gebėjimo sukurti patikimų technologijų, kurios leistų raketų kovinėms galvutėms sugrįžti į Žemės atmosferą ir smogti pasirinktiems taikiniams. Taip pat neaišku, ar Pchenjanas jau turi pakankamai mažų gabaritų branduolinių užtaisų, kad juos būtų galima sumontuoti ant balistinės raketos.
THAAD dislokavimas Pietų Korėjoje sukėlė Kinijos įtūžį. Šis klausimas yra labai opus Vašingtonui ir Seului, nes Pekinas yra pagrindinis Šiaurės Korėjos diplomatinis sąjungininkas, turintis svertų spausti Pchenjaną.
Tačiau Pekinui taip pat kelia nerimą Pchenjano branduolinių ginklų ir raketų programos, o praeitą mėnesį Kinija paskelbė iki šių metų pabaigos nebeimportuosianti iš Šiaurės Korėjos akmens anglių, svarbaus užsienio valiutos šaltinio tai neturtingai valstybei.
Naujausias raketų paleidimas buvo sumanytas kaip priemonė „patikrinti Trumpo korėjos administracijos politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, taip pat Pietų Korėjos ir JAV aljansą“, antradienį sakė Pietų Korėjos prezidento pareigas einantis Hwang Kyo-ahnas.
Tikėtina, kad Pchenjanas taip pat mėgina nukreipti dėmesį nuo Kim Jong Uno netikro brolio Kim Jong Namo nužudymo Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste, pridūrė jis.