„Ką mums daryti? – klausė Malaizijos vidaus reikalų viceministras Wanas Jafaaras (Vanas Džafas). – Mes labai gražiai elgiamės su žmonėmis, kurie prasiveržia pro mūsų sienas. Elgiamės su jais humaniškai, bet jie negali taip plūsti į mūsų pakrantes“.
„Turime siųsti teisingą žinią, kad jie čia nėra laukiami“, – sakė jis naujienų agentūrai „Associated Press“. Prieš keturias dienas netoli Tailando esančios Malaizijos populiarios kurortinės Langkavio salos krantus pasiekė maždaug 1 tūkstantis migrantų. Dar 600 slapčia atvyko į Indoneziją.
Tailando ministras pirmininkas generolas Prayuth Chan-ocha (Prajutas Čan-oča) taip pat leido suprasti, kad jo vyriausybė neturi išteklių migrantams priimti.
„Jeigu priimsime juos visus, tada bet kas, kas norės atvykti, galės atvykti laisvai. Klausimas, ar Tailandas sugebės jais visais pasirūpinti. Iš kur gauti finansavimą?, – klausė jis.- Niekas jų nenori. Visi nori, kad atsakomybę prisiimtų tokios tranzitinės šalys kaip mes. Ar tai teisinga?“
Pietryčių Aziją, kuri jau daug metų ignoruoja 1,3 mln musulmonų rachinų padėtį Mianmare, apima vis didesnė humanitarinė krizė, prie kurios atsiradimo daugeliu atvejų ji pati prisidėjo. Per trejus pastaruosius metus Mianmare daugiau nei 120 tūkst. musulmonų religinės mažumos narių, kurie vis labiau yra persekiojami daugiausia budistų gyvenamoje šalyje, sumokėjo dideles pinigų sumas kontrabandininkams, kad galėtų pabėgti iš šalies.
Tačiau daugeliui šalių sustiprinus savo pakrančių apsaugą, kontrabandininkai iš savo laivų jūroje pasprunka valtimis, palikdami likimo valiai plukdomus pabėgėlius, kurių esama maždaug 6 tūkstančiai, praneša humanitarinės pagalbos darbuotojai ir žmogaus teisių aktyvistai.