„Šiandien vykusiame Rusijos ir NATO tarybos posėdyje dar kartą patvirtinau esminius tarptautinės sistemos ir Europos saugumo principus: kiekviena šalis turi suverenią teisę pasirinkti savo kelią“, – teigė W. Sherman.
Trečiadienį Jungtinės Valstijos ir jų Europos sąjungininkės NATO būstinėje susitiko su aukšto rango Rusijos pasiuntiniais tikintis, kad atgaivintas diplomatinis bendradarbiavimas gali užkirsti kelią konflikto prie Ukrainos sienos grėsmei.
Abi pusės laikosi pradinių pozicijų. Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių, tokių kaip Ukraina ir Gruzija, atžvilgiu, o Maskva reikalauja teisiškai įpareigojančių garantijų, kad aljansas nesiplės jos teritorijos link.
Sutelkusi kariuomenę prie iš dalies jau okupuotos Ukrainos, Rusija privertė Vašingtoną užmegzti ryšius su Maskva, kad būtų išvengta tiesioginės karinės konfrontacijos. Abi šalys trečiadienį atgaivino NATO ir Rusijos tarybą, kuri nebuvo susirinkusi nuo 2019 metų.
NATO ir Rusija nutraukė praktinį bendradarbiavimą 2014 m., kai Maskva okupavo ir aneksavo Ukrainos Krymo regioną. Rusija atšaukė savo diplomatinę atstovybę prie Aljanso pernai spalį, kai aštuoni jos darbuotojai buvo išsiųsti dėl įtarimų šnipinėjimu. Tačiau buvęs ambasadorius, dabar užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško trečiadienį grįžo vadovauti deryboms su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja W. Sherman. Anksčiau šią savaitę atnaujintą tarybos posėdį jis apibūdino kaip „tiesos akimirką“.
Pirmadienį W. Sherman susitiko su Kremliaus pasiuntiniais Ženevoje tiesioginio JAV ir Rusijos dialogo, tačiau Vašingtono sąjungininkės Europoje nori per saugumo derybas nebūti nustumtos į nuošalę. JAV pareigūnai pažadėjo solidarumą, nes trečiadienio susitikimas išplėtė derybas su 30 NATO narių ambasadoriais. „Dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai žiūri į diplomatinį kelią, ar ne, ar jie pasirengę rimtai derėtis, nes mes pasirengę“, – antradienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. JAV prezidento Joe Bideno atstovė tvirtino: „NATO santykiai su Ukraina yra tik Ukrainos ir 30 NATO sąjungininkių reikalas, o ne kitų šalių reikalas“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori atšaukti tai, ką vadina Vakarų kėsinimusi į teritorijas prie Rusijos sienų. „NATO atvirų durų politika ir tolesnė NATO plėtra mūsų sienų link yra būtent tai, kas, mūsų požiūriu, kelia mums grėsmę. Būtent to prašome netęsti suteikiant teisiškai įpareigojančias garantijas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Po daugiau nei septynias valandas trukusių derybų Ženevoje pirmadienį Rusijos ir JAV pareigūnai pasiūlė tęsti pokalbį, nors proveržio nebuvo. Tarp Maskvos reikalavimų – konkreti garantija, kad Ukrainai nebus leista įstoti į NATO.
Sąjungininkės seniai tvirtina, kad narystė NATO yra suverenių valstybių apsisprendimo reikalas, ir antradienį dar kartą pažadėjo išsaugoti savo atvirų durų politiką. Jos taip pat pagrasino didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis Maskvai, jei jos kariuomenės koncentracija prie Ukrainos sienų ir Rusijos okupuotame Kryme virs nauja invazija.
Naujoji JAV ambasadorė NATO Julianne Smith žurnalistams sakė, kad per derybas bus galima aptarti „abipusius pratybų ribojimus“ ir „rizikos mažinimą, skaidrumą, ginklų kontrolę bei įvairius būdus, kuriais galime bendrauti“.
