Seulas prieštarauja, kad Japonijos kasyklos būtų įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą

Seulo vyriausybė išreiškė „didžiulį apgailestavimą“ dėl Tokijo sprendimo, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pietų Korėja jau ne kartą ragino Tokiją nepaversti kasyklų Nijigatos prefektūroje paveldo objektu.

Pasak Japonijos transliuotojo NHK, Tokijas penktadienį nusprendė pateikti pasiūlymą UNESCO iki vasario 1 d. galutinio termino. Jungtinių Tautų agentūra gali priimti sprendimą, ar įtraukti šią vietą į Pasaulio paveldo sąrašą kitų metų gegužę.

Iki 2 tūkst. korėjiečių buvo priversti dirbti kasyklose Sade, rodo istoriniai įrašai. Iš pradžių XVII a. ten buvo kasamas auksas, o per Antrąjį pasaulinį karą toje vietoje karo reikmėms buvo išgaunamas varis, rūdos ir cinkas.

Istorinis konfliktas tarp dviejų šalių praeityje ne kartą kėlė nesutarimus, įskaitant Pietų Korėjos reikalavimus, kad Japonija atlygintų buvusiems Korėjos priverstiniams darbininkams ir moterims, taip pat Japonijos kariuomenės seksualinio pavergimo aukoms Japonijos kolonijinio valdymo laikotarpiu (1910–1945 m.) ir per Antrąjį pasaulinį karą.

Apskaičiuota, kad Japonijos kolonijinio valdymo Korėjoje metu (1910–1945 m.), o ypač per Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos įmonės privertė šimtus tūkstančių korėjiečių dirbti be atlygio atšiauriomis ir pavojingomis sąlygomis.

Tokijas teigia, kad kompensacijų klausimas buvo galutinai išspręstas 1965 m. Normalizavimo sutartimi, pagal kurią Japonija išmokėjo Pietų Korėjai kompensaciją už kolonijinę okupaciją ir atkūrė diplomatinius abiejų šalių santykius.