Anot jo, savo KFOR kontingentus sustiprins ir kiti sąjungininkai. NATO jau penktadienį paskelbė, kad stiprins savo vadovaujamas apsaugos pajėgas Kosove. Šiaurės Atlanto Taryba, svarbiausia sprendimus priimanti organizacijos institucija, prieš tai pritarė papildomų pajėgų nusiuntimui į šalį.
To priežastimi NATO atstovas nurodė išpuolį prieš Kosovo policiją rugsėjo 24 d. ir „didėjančią įtampą regione“. Jis paragino ir Belgradą, ir Prištiną pradėti dialogą. Tik taip esą galima pasiekti „ilgalaikę taiką“.
Jau kelis mėnesius Šiaurės Kosove vėl didėja įtampa. Ją, be kita ko, pakurstė vyriausybės Prištinoje gegužę priimtas sprendimas keturios bendruomenėse, kuriose gyvena serbų mažumos atstovai, merais paskirti etninius albanus. Per po to kilusius susirėmimus buvo sužeista ir daugiau kaip 30 NATO pajėgų KFOR karių.
Prieš savaitę sekmadienį per išpuolį prieš Kosovo policijos patrulius žuvo vienas pareigūnas. Vėliau apie 30 ginkluotų vyrų užsibarikadavo viename serbų stačiatikių vienuolyne. Trys ginkluoti serbai žuvo per susišaudymą su policija.
Didžioji dauguma iš 1,8 mln. Kosovo gyventojų yra etniniai albanai. Šalyje, daigiausiai šiaurėje, gyvena ir 120 000 serbų. Kosovas 1999 m. atsiskyrė nuo Serbijos ir 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę. Daugiau kaip 100 šalių pripažino nepriklausomybę. Serbija to nepadarė ir siekia buvusią provinciją susigrąžinti.
Kosovas apkaltino Serbiją, kad ši planuoja „aneksuoti“ jo šiaurinę dalį
Kosovo premjeras Albinas Kurtis pirmadienį apkaltino Serbiją, kad ši bando aneksuoti jo šalies šiaurinę dalį, kurioje gyventojų daugumą sudaro etniniai serbai, ir pareiškė, jog pastarieji kruvini susirėmimai yra su teritorinėmis ambicijomis susijusio plano dalis.
Rugsėjo pabaigoje Kosovo šiaurėje kilo kelias valandas trukęs susišaudymas tarp Kosovo policijos ir maždaug 30 ginkluotų užpuolikų, per kurį žuvo vienas policininkas. Šis išpuolis laikomas vienu rimčiausių incidentų tarp Kosovo ir Serbijos pastaraisiais metais. Banskos kaime įvykęs išpuolis taip pat pareikalavo trijų serbų užpuolikų gyvybių. Ginkluoti vyrai netoli šiaurinės sienos su Serbija užpuolė patrulį ir vėliau užsibarikadavo viename stačiatikių vienuolyne.
A. Kurtis tvirtino, kad Kosovo policija konfiskavo dokumentus, kurie rodo, jog Banskoje prieš policijos pareigūnus surengta „teroristinė“ ataka buvo „platesnio plano aneksuoti Šiaurės Kosovą dalis“, ten surengiant koordinuotą ataką prieš dešimtis pozicijų. „Po to būtų formuojamas koridorius į Serbiją, taip sudarant sąlygas ginklų ir karių siuntimui“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kosovo ministras pirmininkas.
Po susirėmimų Kosovo institucijos nustatė įtariamuosius, sulaikė tris įtariamus užpuolikus ir konfiskavo ginklų, kurių, anot jų, galėtų užtekti šimtams žmonių.
JAV po atakos Banskoje paragino Serbiją patraukti savo karines pajėgas nuo sienos su Kosovu. Tuo metu Jungtinė Karalystė paskelbė papildomai siunčianti į Kosovą kelis šimtus karių.
Kosovo vyriausybė po išpuolio parodė didžiulį ginkluotės ir įrangos arsenalą ir apkaltino vyriausybę Belgrade rėmus šį incidentą. Penktadienį pagrindinės Kosovo serbų politinės partijos vicepirmininkas Milanas Radoičičius prisipažino subūręs ginkluotą grupę ir atsistatydino. Nepaisant to, jis neigė sulaukęs Belgrado pagalbos.
Šis rugsėjo 24 d. įvykęs susirėmimas tėra naujausias įvykis ilgame incidentų, įvykusių Kosovo šiaurėje po to, kai 2008 m. Priština paskelbė nepriklausomybę nuo Belgrado, sąraše. Serbija šio Kosovo žingsnio nepripažįsta. Nors tarp abiejų pusių jau daugelį metų vyksta Europos Sąjungos remiami pokalbiai, juose nepasiekta daug pažangos.
