Kaiminės Balkanų šalys pastarąjį kartą susitiko prieš metus tęsti prieš dešimtmetį pradėtų derybų, siekiant išspręsti nesutarimus, tebetemdančius santykius praėjus daugiau kaip 20 metų po jų atsiskyrimo per karą.
Serbija atsisako pripažinti Kosovo vienašališkai paskelbtą nepriklausomybę, kai ši provincija atsiskyrė per kruviną 1998–1999 metų konfliktą, užbaigtą tik NATO pradėjus bombarduoti serbų pajėgas.
Antradienį planuojamas susitikimas bus pirmasis nuo reformas palaikančio Kosovo kairiųjų pažiūrų premjero Albino Kurti triuškinamos pergalės per vasarį įvykusius parlamento rinkimus. Dabar Kosovo vyriausybės vadovas žada per derybas su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi laikytis naujos taktikos.
„Šis dialogas nebus lengvas“, – prieš pradedamas dvišalius susitikimus su abiem lyderiais pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Tačiau šis procesas ir šis nuoširdus abiejų pusių dalyvavimas yra būtinas Kosovo ir Serbijos žmonių labui“, – pridūrė jis.
Anksčiau J. Borrellis sakė, kad naujojo derybų rato tikslas yra atsargiai išklausyti A. Kurti ir aptarti derybų „kelią į priekį“.
„Europoje yra naujas postūmis, kalbant apie diskusijas apie Vakarų Balkanus. Svarbu, kad šia galimybe pasinaudotų visas regionas“, – antradienį pareiškė J. Borrellis.
ES ir JAV spaudžia abi šalis sugrįžti prie derybų stalo nuo to laiko, kai Kosove pasikeitė valdžia.
Derybos atsinaujina, JAV prezidentui Joe Bidenas ruošiantis susitikti su ES vadovais per savo kelionę Europoje, tačiau nėra jokių požymių, kad jis ketina susitikti su abiejų Balkanų valstybių lyderiais.
Jungtinės Valstijos, vadovavusios NATO operacijai, padėjusiai išvyti serbų pajėgas, skyrė daug dėmesio Kosovui, kai kada vadinamam labiausiai proamerikietiška šalimi pasaulyje.
Kosovo nepriklausomybę yra pripažinusios daugiau kaip 100 šalių, bet Serbija jį tebelaiko savo pietine provincija. Belgrado poziciją taip pat remia Rusija ir Kinija.