Ataskaita parodė, kad kiti skrydžio pilotai taip pat buvo pavojingai pavargę, rašo „The Telegraph“.
2009 metų birželį iš Brazilijos Rio de Žaneiro miesto į Paryžių skridusiam lėktuvui nukritus į Atlanto vandenyną, žuvo visi jame buvę 228 žmonės.
Paaiškėjusios detalės gali paaiškinti, kodėl pilotai atliko tai, ką aviakatastrofų tyrėjai pavadino „nederamais“ veiksmais, kai jų lėktuvas „Airbus 330“ per smarkią audrą pateko į turbulencijos zoną.
Laikraštis „Le Figaro“ tvirtina, kad dėl šios tragedijos kaltas išsekimas po romantiško savaitgalio Rio de Žaneire.
Orlaivio pilotai – 32 metų Pierre`as Cedricas Boninas ir 37 metų Davidas Robertas – nesugebėjo suvaldyti lėktuvo, kuris buvo mėtomas iš vienos pusės į kitą.
Juodosios dėžės įrašai parodė, kad lėktuvui patekus į bėdą, 58 metų kapitonas Marcas Dubois miegojo. Pažadintas jis užtruko daugiau kaip vieną minutę, kol grįžo į pilotų kabiną.
Skrydžio įrašų analizė atskleidė, kad blogai veikė skridimo greičio davikliai – veikiausiai dėl to, kad buvo užšalę.
Tačiau ataskaitoje, kurią užsakė Prancūzijos tyrėjai, rašoma, jog netrukus po pakilimo kapitonas įgulai skundėsi: „Praėjusią naktį neišsimiegojau. Viena valanda yra per mažai“.
„Le Figaro“ taip pat išspausdino anksčiau neregėtą elektroninį laišką, kurį po katastrofos išsiuntė vienas kapitono M. Dubois draugas. Iš šio laiško paaiškėjo, kad M. Dubois į Rio de Žaneirą buvo atskridęs su savo mergina, stiuardese Veronique Gaignard, kuri tuo metu nedirbo.
„Galiu pasakyti, kad jis buvo laimingas, nes jis man sakė, jog išskrenda (į Rio de Žaneirą – aut.past) su Veronique. Jis labai džiaugėsi, kad jiedu bus drauge“, - rašoma laiške.
Pasak „Le Figaro“, kapitonas M. Dubois ir V. Gaignard važiavo aplankyti savo draugų, kurie gyveno už valandos kelio nuo Rio de Žaneiro. Laisvą savaitgalį jie taip pat skraidė sraigtasparniu virš įlankos.
Kai iš miego prikeltas M. Dubois pasiekė pilotų kabiną, jo žodžiai rodė, kad jis dar nebuvo pilnai prabudęs, rašo prancūzų spauda.
„Leisk žemyn, - tarė jis vienam pilotui. – Ne, kelk aukštyn. Tu kelk aukštyn. Tai neįmanoma“.
Pilotai ignoravo tokiais atvejais įprastas procedūras ir užuot nuleidę lėktuvo priekį žemyn, kai orlaivis neteko greičio, pakėlė jį aukštyn.
Lėktuvas neteko greičio ne dėl to, kad sustojo jo varikliai, kurie, tyrėjų teigimu, dirbo gerai, bet dėl to, kad dingo kėlimo jėga.
Tokio veiksmo rezultatas – tris su puse minutės trukęs šiurpus kritimas, kol lėktuvas tėškėsi į vandenyną.