„Padarysime viską, ką reikės, kad Rusijai nepavyktų laimėti šio karo“, – žurnalistams sakė E. Macronas. Jis neatmetė galimybės, kad į Ukrainą galėtų būti pasiųsta ir sausumos karių. „Viskas įmanoma“, – sakė E. Macronas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar prieš pat išvykdamas į viršūnių susitikimą Paryžiuje kalbėjo visiškai kitaip ir perspėjo apie galimus pavojus dėl Rusijos reakcijos, jei jo šalis nusiųstų į Ukrainą Vokietijoje pagamintų tolimojo nuotolio raketų „Taurus“.
„Negalime būti susieti su tikslais, kuriuos ši sistema galėtų pasiekti“, – teigė O. Scholzas žurnalistams Berlyne. „Mane stebina, kad kai kurių žmonių tai net nejaudina, kad jie net nesusimąsto apie tai, ar tai, ką darome, galėtų lemti tam tikrą įsitraukimą į karą“, – kalbėjo jis.
Vokietija ne vienintelė nenori pernelyg provokuoti Maskvos. Nuo pat karo pradžios JAV prezidento Joe Bideno administracija taip pat balansuoja, suteikdama Ukrainai ginklų, kurių jai reikia apsiginti, bet nesuteikdama jų tiek daug, kad tai galėtų įtraukti JAV į karą su Rusija, rašo „Politico“.
Dalies NATO valstybių lyderiai atsiribojo nuo E. Macrono komentarų ir tvirtino, kad neketina siųsti karių į Ukrainą.
Tačiau vokiečių baimė dėl konflikto su Rusija yra ypač įsišaknijusi. Didele dalimi tai lemia istorija, tame yra ir istorinės kaltės elementas. Anksčiau O. Scholzas vilkino ir sprendimą siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą. Prancūzai turi mažiau tokių abejonių, todėl greičiausiai E. Macronas jaučiasi patogiau kalbėdamas apie Vakarų šalių karius Ukrainoje.
Antradienį O. Scholzas atmetė bet kokius svarstymus apie Vakarų šalių karių siuntimą padėti apginti Ukrainą. „Nebus sausumos pajėgų iš Europos šalių ar NATO“, – tviteryje parašė jis.
Atrodo, kad nesutarimai tarp O. Scholzo ir E. Macrono dėl karinės pagalbos Ukrainai virsta kažkokiu atviru kivirču, konstatuoja „Politico“.
Vokietijos pareigūnai, pavyzdžiui, skundžiasi, kad nors E. Macronas stengiasi griežtai kalbėti apie Ukrainą, jis nesiėmė pakankamai veiksmų, ir teigia, kad Vokietija daro žymiai daugiau.
Vokietijos Kylio institutas, renkantis informaciją apie tai, kiek šalys padeda Ukrainai, nurodo, kad Prancūzija su 640 milijonų eurų karine pagalba atsilieka nuo Vokietijos, kuri suteikė arba pažadėjo 17,7 milijardo eurų. Štai kodėl O. Scholzas naudojosi visomis pasitaikančiomis progomis spausti ES šalis, ypač Prancūziją, siųsti daugiau ginklų ir amunicijos į Ukrainą.
Prancūzų pareigūnai savo ruožtu atkerta, kad tiekia ginklus, kurie tikrai svarbūs – ir tai daro mažiau dvejodami nei vokiečiai. Jie sako, kad pavyzdys yra O. Scholzo nenoras siųsti Ukrainai „Taurus“ raketų. Prancūzija įsipareigojo siųsti savo SCALP sparnuotąsias raketas liepos mėnesį po to, kai Jungtinė Karalystė gegužę nusiuntė savo „Storm Shadow“. Šios raketos yra panašios į „Taurus“, nors Vokietijos sparnuotosios raketos laikomos ilgesnio nuotolio ir turi kovinę galvutę, todėl galėtų būti naudingos prieš tokius taikinius kaip Kerčės tiltas, jungiantis Rusiją ir okupuotą Krymą.
Ukrainos vadovai prašė šių vokiečių raketų, ypač kai jų kariuomenei vis labiau trūksta amunicijos, o JAV Kongreso respublikonai blokuoja 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą. Šio mėnesio pradžioje Ukrainos kariai buvo priversti atsitraukti iš Avdijivkos miesto iš dalies dėl artilerijos sviedinių trūkumo, taip leisdami Maskvai pasiekti didžiausią per kelis mėnesius pergalę mūšio lauke.
Ukrainiečiai nori tokių raketų kaip „Taurus“, kad galėtų smogti Rusijos pozicijoms ir tiekimo linijoms toli už fronto linijos, tačiau Vokietijos pareigūnai teigia, esą joms naudoti reiketų ir kad Ukrainoje būtų vokiečių karių. Analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Gustavas C. Gresselis savo ruožtu mano, kad ukrainiečius būtų galima apmokyti naudotis „Taurus“ ir nesiunčiant į Ukrainą vokiečių karių.
Pirmadienį po aukščiausio lygio susitikimo Paryžiuje E. Macronas, atrodo, užsipuolė O. Scholzą dėl Vokietijos neryžtingumo siunčiant ginklus Ukrainai.
„Daug žmonių, kurie šiandien sako „niekada, niekada“, buvo tie patys žmonės, kurie prieš dvejus metus sakė „niekada [nesiųsime] tankų, niekada [nesiųsime] lėktuvų, niekada [nesiųsime] tolimojo nuotolio raketų, niekada [nesiųsime] to“, – kalbėjo E. Macronas. Aiškiai turėdamas omenyje plačiai išjuoktą Vokietijos pasiūlymą prieš pat Rusijos invazijos pradžią nusiųsti Ukrainai 5000 šalmų, E. Macronas pridūrė: „Primenu jums, kad prieš dvejus metus daug kas prie šio stalo sakė: „Mes pasiūlysime miegmaišius ir šalmus.“
Tačiau kalbant apie raketas „Taurus“, O. Scholzui nusileisti bus sunku. Viena iš galimų išeičių būtų, jei JAV nusiųstų Kyjivui daugiau savo raketų ATACMS, nes Berlynas, kalbant apie Ukrainos apginklavimą, yra linkęs vienu žingsniu atsilikti nuo Vašingtono. Vokietija nenusileido ir dėl tankų „Leopard“ siuntimo į Ukrainą, kol negavo informacijos, kad JAV siųs savo tankus „Abrams“.
