„Pirmiausia tai yra signalas Rusijos prezidentui nesitikėti, kad pasieks savo tikslą tęsdamas karą kiek galima ilgiau. Sąjungininkės pasirengusios teikti ilgalaikę paramą Ukrainai“, – sakė O. Scholzas.
Jis pridūrė, kad Vokietija neturi lėktuvų F-16 ir daugiausia dėmesio skiria oro gynybos, šarvuočių ir sunkiosios artilerijos tiekimams Ukrainai. Komentuodamas Maskvos grasinimus dėl naikintuvų Ukrainai, O. Scholzas pabrėžė, kad panašių grasinimų būta ir anksčiau.
„Svarbu, kad veiktume tik susitarę, „nacionalinių“ iniciatyvų nėra, stengiamės, kad nebūtų eskalacijos, kuri privestų prie Rusijos ir NATO karo“, – sakė jis.
O. Scholzas dar kartą pareikalavo, kad Rusija nutrauktų karą ir išvestų kariuomenę iš Ukrainos, ragino visus kitus nepamiršti, jog Rusija mėgina ginkluota jėga prisijungti didelę Ukrainos dalį. Kremlius neturėtų to pasisekti, nes tai pažeidžia tarptautinę tvarką ir kelia pavojų taikai ir saugumui pasaulyje, sakė Vokietijos kancleris.
Paklaustas apie būsimą Ukrainos narystę NATO, O. Scholzas priminė apie 2008 m. Bukarešte vykusį viršūnių susitikimą, per kurį buvo suformuluota ilgalaikė Ukrainos perspektyva.
„Visiems aišku, jog tai (Ukrainos narystė NATO) artimiausiu metu neįvyks. Taip yra ir dėl to, kad pagal NATO kriterijus yra virtinė reikalavimų, kurių Ukraina šiuo metu negali įvykdyti“, – sakė O. Scholzas. Tačiau jis pridūrė, kad ateityje teks aptarti saugumo garantijas.
Šios garantijos apima klausimą, kaip smarkiai partnerės apginkluos Ukrainą. Po karo Ukraina bus aprūpinta vakarietiškais ginklais, pridūrė politikas. O. Scholzo teigimu, apie saugumo garantijas bus kalbama vėliau, bet iki to dar laukia ilgas kelias.
