Praeitais metais Vokietija pristatė rizikos iš Kinijos mažinimo strategiją, tačiau jau šeštadienį šalies vyriausybės vadovas vyks į Pekiną, kur labai tikisi rasti bendrą kalbą itin sudėtingu metu, kai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga grasinasi dėl subsidijų nusitaikyti į kiniškas prekes.
Vokietijos kancleris, jo aplinkos duomenimis, ketina kalbėti trimis svarbiomis temomis: apie dabartines geopolitines krizes Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, Kinijai ir Vokietijai svarbius ekonominius klausimus ir kovą su klimato šilimu. „Visiškai aišku, kad visi globalūs klausimai gali būti spendžiami tik su Kinija“, – teigė šaltiniai Berlyne.
Vokietijos vyriausybės šaltiniai prieš vizitą nurodė planuojamos kanclerio argumentacijos liniją. O. Scholzas esą pareikš Kinijos vadovybei, kad parama Rusijai „turi neigiamą efektą Kinijai Europoje“. Jei Kinija „taip vienareikšmiškai stoja į agresoriaus pusę, tai veikia „pagrindinius Vokietijos ir Europos interesus“. Galiausiai ir Kinija suinteresuota stabilia tarptautine aplinka ir pelningais prekybiniais santykiais – o tam neigiamos įtakos turi Rusijos karas Ukrainoje.
Kaip rašo „Reuters“, Vokietijos ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus, todėl verslas daro nemenką spaudimą sąžiningesnei prieigai prie Kinijos rinkos, kurioje jaučiasi diskriminuojamos vietos gamintojų, nors pažadai ir teigia ką kitą.
Kinija greičiausiai spaus Berlyną nepasiduoti Europos Sąjungos spaudimui dėl priemonių prieš kiniškus automobilius bei saulės ir vėjo parkų įrangą, kurie, anot Briuselio, bloko rinkoje parduodami pernelyg pigiai.
Savo bėdų turi ir Kinijos ekonomika. Šią savaitę eilinį kartą sumažinta reitingų prognozė, o vietos gamyklos sulaukia kaltinimų gaminančios daugiau nei kad gali parduoti vietos rinkoje.
JAV parama Ukrainai pakibusi ant plauko, tad tikimasi, jog Kinijoje Vokietijos kancleris spaus Pekiną dėl jo paramos kariaujančios Rusijos ekonomikai. Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą parodė Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų eksporto ir padidino pragyvenimo kainą, O. Scholzo vyriausybė pradėjo baimintis pernelyg pririšti šalį prie Kinijos ekonomikos.
Net trys šią savaitę Vokietijos institucijų parengtos studijos atkreipia dėmesį ir į kitus Vokietijos nuogąstavimus. Vienas tyrimas atskleidė, kad beveik du trečdaliai bendrovių Kinijos rinkoje jaučiasi diskriminuojamos, nes vietos gamintojams ir toliau tenka didžioji rinkos ir pelno dalis.
Antrasis tyrimas, kurį atliko „Kiel“ institutas, nustatė, kad Kinijos subsidijos savoms bendrovėms nuo trijų iki devynių kartų didesnės už tas, kokias taiko kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos arba Vokietija.
Trečiasis tyrimas parodė, jog Vokietijos ekonomikos bandymai diversifikuoti Kinijos įtaką gana nesklandūs, o kitos priemonės, pavyzdžiui, Vokietijos bandymai apriboti „Huawei“ įrangos naudojimą Vokietijos tinkluose, dar tik planuojami.
Praeitą liepą O. Scholzo vyriausybė parengė 64 puslapių strategiją, kurioje kalbama apie augantį Kinijos spaudimą, „nesąžiningą praktiką“ bei rizikas tiekimo grandinėms potencialiame konflikte dėl Taivano.
Į Pekiną Vokietijos kancleris ima ir kelių garsiausių Vokietijos bendrovių, tokių kaip „Siemens“ ir „Mercedes“, vadovus bei tris kabineto ministrus. O. Scholzas lankysis ne tik Pekine, bet ir Šanchajuje bei Čongčinge, susitiks ir su prezidentu Xi Jinpingu, ir su ministru pirmininku Li Qiangu.
„Merics Institute“ Berlyne vadovas Mikko Huotari Vokietijos kanclerio apsilankymą Kinijoje vadina santykių atnaujinimo ir stabilizavimo vizitu. Jis ragina O. Scholzą pabrėžti, kad Vokietijos vaidmuo Europos Sąjungoje ypatingas, ir ji visai nenori, kad Briuselis prekybos klausimais imtųsi kategoriškų veiksmų.
Greičiausiai po Vokietijos kanclerio į Kiniją vyks ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir šalies diplomatijos vadovė Annalena Baerbock, kuri praeitais metais papiktino Pekiną prezidentą Xi Jinpingą pavadinusi „diktatoriumi“.
„Manau, kad Kinija patikins Vokietiją, kad ji neturėtų klausyti kitų šalių (...). Galimai taip pat akcentuos, jog pasaulyje nėra rinkos, galinčios pakeisti Kinijos, ir kad Kinija dabar yra pasaulinė pažangiųjų technologijų lyderė“, – sako „Soochow“ universiteto profesorius Victoras Gao.
