„Maskvoje, už 2200 kilometrų į šiaurės rytus nuo čia, Putinas demonstruoja savo kareivius, tankus ir raketas. Neišsigąskime šio jėgos demonstravimo“, – Europos Parlamente sakė O. Scholzas, turėdamas galvoje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Išlikime nepalaužiami remdami Ukrainą – kol tai bus būtina“, – sakė jis.
O. Scholzas ragino Europos Sąjungą (ES) glaudžiau bendradarbiauti pasauliniu mastu lygiomis sąlygomis, o ne siekti paversti ją trečiąja „pasaulio galia“ greta JAV ir Kinijos. „Tie, kurie jaučia nostalgiją svajonei apie Europos pasaulinę galią, kurie puoselėja nacionalinių supervalstybių fantazijas, yra įstrigę praeityje“, – sakė O. Scholzas, kreipdamasis į Europos Parlamentą Strasbūre, Prancūzijoje.
Vokietijos kancleris pareiškė, kad XXI amžiaus pasaulio tvarka yra „daugiapolė“, o ne „dvipolė ar tripolė“. O. Scholzo pasisakymas prieštarauja kai kurių kitų ES lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, neseniai raginusį, kad blokas taptų pasauline galia kaip JAV ir Kinija, pozicijai.
Vietoj to savo kalboje apie ES geopolitinę orientaciją O. Scholzas ragino derėtis dėl naujų laisvosios prekybos sutarčių ir partnerystės lygiomis sąlygomis. „Kolonializmo padarinių įveikimas turi būti esminis bet kokios Europos partnerystės su Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis bruožas“, – sakė O. Scholzas. Jis pridūrė, kad tokia partnerystė turėtų „atsisakyti eurocentrinio pastarųjų dešimtmečių požiūrio“ ir pagerinti aprūpinimą maistu, kovoti su skurdu ir padėti apsaugoti klimatą bei aplinką.
Kaip naujų laisvosios prekybos sutarčių pavyzdžius O. Scholzas nurodė bendrą Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus ekonominę erdvę, vadinamą „Mercosur“, Meksiką, Indiją, Indoneziją, Australiją ir Keniją. „Europa turi atsigręžti į pasaulį“, – sakė jis.
Apie ES ir Kinijos santykius O. Scholzas sakė, kad nepaisant pokyčių ir toliau vertina Pekiną kaip partnerį. „Mūsų santykius su Kinija taikliai apibūdina triada „partnerė, konkurentė, sisteminė varžovė“, o Kinija neabejotinai padidino lenktyniavimą ir varžybas“, – sakė jis.
O. Scholzas pritarė ankstesniam Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen raginimui, kad blokas turėtų sumažinti rizikas, susijusias su ekonomine priklausomybe nuo Pekino.
O. Scholzo teigimu, daugiau investavus į saugumą ir gynybą, pilietinį atsparumą, technologinį suverenumą, patikimas tiekimo grandines ir nepriklausomybę nuo svarbiausių žaliavų būtų sustiprinti ir ES bei JAV ryšiai. „Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra svarbiausia Europos sąjungininkė“, – pareiškė jis.
O. Scholzas kalbėjo ir apie reformų poreikį Europos Sąjungoje, įskaitant pokyčius, būtinus siekiant priimti daugiau šalių į dabar 27 nares turinčią sąjungą. Jis pasisakė už tai, kad daugiau sprendimų turėtų būti priimta ne visais, o dauguma balsų.
Pasak O. Scholzo, oficialaus kandidačių statuso suteikimas Vakarų Balkanų šalims, taip pat Ukrainai ir Moldovai, yra „labai svarbus sprendimas, apibrėžiantis Europos geopolitiką“.
Kalba pasakyta minint simboline datą - gegužės 9-ąją, kai ES švenčia ilgalaikę taiką tarp narių, įsivyravusią 1945 m. pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. „Karas tarp mūsų tautų tapo neįsivaizduojamas – Europos Sąjungos dėka ir mūsų visų labui“, – pareiškė O. Scholzas. Tačiau dar ne visose Europos šalyse ši svajonė išsipildė, sakė jis, turėdamas galvoje Ukrainą ir pažadėjęs toliau remti Kyjivą „kiek reikės“.
