Tai nėra „Vokietijai ar ES priimtinas sprendimas“, – pirmadienį sakė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
Praėjusią savaitę Baltarusijos vadovybė, nurodydama į A. Merkel, kalbėjo apie „humanitarinį koridorių į Vokietiją“.
S. Seibertas dabar pareiškė, kad A. Merkel kalbėjo telefonu su A. Lukašenka, „nes Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susidarė siaubinga situacija“.
„Ir, žinoma, todėl, kad visuomet reikia bandyti rasti sprendimą dėl žmonių, kurie ten laukia labai, labai sunkiomis aplinkybėmis“, – pabrėžė atstovas.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga atsisako aptarti 2 tūkst. migrantų, norinčių patekti į Europą, likimą.
„Laukiu ES atsakymo dėl 2 tūkst. pabėgėlių“, – pirmadienį baltarusių pareigūnams sakė A. Lukašenka ir pridūrė besitikįs, jog Bendrija įsileis atvykėlius.
„Pasak jų, [Vokietijos kanclerė Angela] Merkel man pažadėjo, jog ši problema bus svarstoma Europos Sąjungos lygiu. Tačiau jie to nedaro“, – pareiškė autoritarinis lyderis; jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
A. Lukašenkos teigimu, ES pareigūnai, nepaisydami Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos raginimų, atsisako užmegzti bet kokį kontaktą šiuo klausimu.
„Turėtume reikalauti, kad vokiečiai juos priimtų“, – pareiškė jis.
Vokietijos URM atstovė Andrea Sasse sako, kad šalies užsienio reikalų ministerija palaiko kontaktus su Baltarusijos institucijomis per ambasadą Minske.
„Palaikome kontaktą su Baltarusijos žinybomis per mūsų ambasadą Minske“, – sakė A. Sasse žurnalistams pirmadienį Berlyne.
Anksčiau pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos veiksmus dėl migrantų laiko cinišku žmonių naudojimu.
Anot ministro, dabartinė padėtis Baltarusijoje praėjus beveik 500 dienų po suklastotų 2020-ųjų prezidento rinkimų yra blogesnė nei kada nors anksčiau.
Vakarų vyriausybės kaltina Minską apgaulingais pažadais viliojant atvykėlius, daugiausia iš Artimųjų Rytų, o paskui siunčiant juos veržtis pro Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas.
Praėjusią savaitę baltarusių pasieniečiai išardė laikiną pasienio stovyklą ir perkėlė 2 tūkst. migrantų į netoliese įsikūrusį logistikos centrą.
Praėjusią savaitę A. Lukašenka ir A. Merkel du kartus telefonu aptarė migracijos krizę ir sutiko palaikyti tolesnius ryšius.
Šie pokalbiai pakurstė Baltijos šalių ir Lenkijos baimes, kad taip legitimizuojamas Baltarusijos diktatorius.
Vakarai tvirtina, kad šią krizę dirbtinai sukėlė A. Lukašenka, keršydamas už sankcijas, paskelbtas jo režimui po brutalaus antivyriausybinių protestų malšinimo.
Migrantai sako norintys patekti į Vokietiją per Lenkiją, o baltarusių prezidentas teigia esąs pasirengęs prireikus nusiųsti juos ten lėktuvu.
Vokietijos policijos duomenimis, šiais metais per Baltarusiją nelegaliai į šalį atvyko 10 128 migrantai. Per pirmąsias tris lapkričio savaites registruoti 2 287 neteisėto sienos kirtimo atvejai, pirmadienį Potsdame pranešė Federalinis policijos prezidiumas.
Nuo rugpjūčio Vokietijos ir Lenkijos pasienyje juntamas “didelis migracijos spaudimas“, kuris pirmiausiai susijęs su migrantų tranzitu per Baltarusiją ir Lenkiją. Anot policijos, kol kas „nėra ženklų, kad padėtis gerėtų“.
Nuo sausio iki liepos Vokietijos ir Lenkijos sieną nelegaliai kirto tik 26 neteisėti migrantai. Tačiau vien tik rugpjūtį jų jau priskaičiuota 474. Rugsėjį skaičius išaugo iki 1 903, spalį – iki 5 285.
