Sala tebėra paskelbta neskraidymo zona. Net gelbėtojai negali ten patekti, nes išlieka pakartotinių išsiveržimų rizika. Skelbiama, kad dingusiais laikomi dar mažiausiai žmonių. Policija pranešė, kad pagal turimus duomenis, jiems išgyventi galimybių nebuvo.
„Saloje nėra jokių gyvybės ženklų“, – pranešė policija.
Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto vulkanologė dr. Jessica Johnson sakė, jog ugnikalnio išsiveržimai gali būti nenuspėjami esant kontaktui su vandeniu.
„Įmanomas panašios galios išsiveržimas, bet gali būti ir galingesnis“, – pranešė ji.
Sidnėjaus universiteto docentas Derekas Wymanas pareiškė, kad valdžios institucijoms teks stebėti ugnikalnį maždaug savaitę ir fiksuoti jo aktyvumą. Tai daryti būtina, nes neįmanoma prognozuoti, ar jis vėl išsiverš.
Po įvykusio išsiveržimo salą užtvindė karšti garai ir nuodingos dujos, iš dangaus krito uolienos. Kilo tikras chaosas.
Dr. J. Johnson teigimu, iš ugnikalnio ištrūko tiek daug nuodingų dujų, kad žmonės turėjo justi chemikalų skonį. Taip pat jis turėjo išmesti galybę karštų garų, nes ugnikalnio krateryje telkšo rūgštinis ežeras, ir uolienų gabalų.
Mokslininkė paminėjo ir „nemalonų“, „chaotišką“ triukšmą įvykus sprogimui.
Naujosios Zelandijos policijos pareigūnų duomenimis, išsiveržimo metu saloje arba netoli jos buvo apie 50 žmonių. Išgelbėti 23. Pagrindiniai sužalojimai – įvairūs kūno nudegimai.
Vulkanologė paaiškino, kad daugiausia sužalojimų turėjo sukelti sprogimo jėga, o nudegimus – išsiveržę garai.
Anot D. Wymano, ugnikalnis išmetė iki 1 000 laipsnių Celsijaus įkaitusių medžiagų. „Mačiau nuotrauką, kurioje užfiksuoti labai arti ugnikalnio esantys žmonės. Jų stebėtas vaizdas turėjo būti sukrečiantis.“
Pasak Naujosios Zelandijos premjerės Jacindos Ardern, išsiveržimo metu prie ugnikalnio, esančio vulkaninėje saloje prie šalies šiaurinių krantų, buvo dešimtys turistų.
„Situacija nuolat kinta ir, žinoma, mūsų mintys yra su paveiktais [žmonėmis]", – sakė ministrė pirmininkė Velingtone netrukus po ugnikalnio išsiveržimo. Ji pridūrė, kad nežinomas skaičius žmonių yra laikomi dingusiais.
Policija pranešė, kad išsiveržimas įvyko apie 14 val. 11 min. vietos (3 val. 11 min. Lietuvos) laiku, kai šalia ugnikalnio buvo apie 50 žmonių. Anksčiau pareigūnai skelbė, kad ten buvo apie 100 žmonių.
„Kai kurie iš tų žmonių buvo nugabenti į krantą, bet kažkiek saloje veikiausiai esančių [žmonių] šiuo metu laikomi dingusiais be žinios“, – sakoma policijos pranešime.
„Iš nugabentųjų į krantą mažiausiai vienas buvo kritiškai sužeistas“, – priduriama jame.
Ypač būgštaujama dėl lankytojų grupės, kuri buvo pastebėta vaikščiojanti po kraterio dugną prieš pat išsiveržimą.
Ugnikalnį filmuojančios kameros užfiksavo, kad keli žmonės vaikščiojo palei kraterį, tada jų transliuojamas vaizdas užtemo, o keliomis minutėmis vėliau ugnikalnis išsiveržė.
Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra skelbė, kad išsiveržimas buvo „nestiprus“, bet ugnikalnio išmestas baltų pelenų stulpas buvo matyti iš toli.
Vyriausybinė agentūra „GeoNet“ skelbia, kad šis ugnikalnis yra aktyviausias šalyje, o 70 proc. jo yra po vandeniu.
Baltosios salos ugnikalnį kasmet aplanko apie 10 tūkst. žmonių. Per kelis pastaruosius dešimtmečius jis buvo nekart išsiveržęs, pastarąjį kartą – 2016 metais.
2016-ųjų rugpjūtį Naujosios Zelandijos gynybos pajėgos nuskraidino į salą konteinerį, kur buvo įkurta avarinė slėptuvė.