aA
Sakartvele vykstančiuose paskutiniuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose prieš šaliai tampant parlamentine respublika pergalė pranašaujama valdančiųjų kandidatei Salomei Zurabišvili. „Paskutiniai jos pareiškimai skamba kaip muzika Kremliaus ausims“, – portalui LRT.lt sako Sakartvelo politikos instituto (GIP) direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidzė.
Salome Zurabišvili
© AFP / Scanpix

Jei sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose nė vienas iš kandidatų nesurinks daugiau nei pusės rinkėjų paramos, antrasis rinkimų turas vyks praėjus dviem savaitėms po to, kai Centrinė rinkimų komisija paskelbs galutinius pirmojo turo rezultatus.

Tai paskutinis kartas, kai Sakartvelo prezidentas renkamas visuotiniu piliečių balsavimu. Pernai šalies parlamentas priėmė konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos palaipsniui iki 2024 m. šalis pereis prie parlamentinio valdymo. Pereinamuoju laikotarpiu renkamas prezidentas pareigas eis ne penkerius (kaip būdavo iki šiol ir liks po 2024 m.), o šešerius metus.

Nuo 2010 m. Tbilisyje gyvenanti lietuvė politologė R. Skardžiūtė-Kereselidzė sako, jog vieneri metai prie šios prezidento kadencijos buvo pridėti, kad poste jis ar ji sulauktų pagal naują tvarką 2024 m. vyksiančių parlamento ir prezidento rinkimų.

Išskirtinėje kandidatų gausoje vieno vardo trūksta

Šiemet prezidento rinkimuose dalyvauja rekordinis kandidatų skaičius – net 25. 19 iš jų nominavo politinės partijos, 6 išsikėlė patys. Išskirtinę kandidatų gausą veikiausiai lėmė ne tiek jų viltys laimėti, kiek noras pasitikrinti visuomenės nuotaikas.

R. Skardžiūtė-Kereselidzė aiškina, kad mažesnės partijos ir nepriklausomi kandidatai turi paskutinę progą varžytis visuotiniuose prezidento rinkimuose. Kartu tai galimybė išsiaiškinti, kiek rinkėjų palaiko opozicijos partijas.

Ji primena, kad per praėjusius parlamento rinkimus 2016 m. liberalioms partijoms teko nusvilti – gan netikėtai tiek politikos ekspertams, tiek pačioms partijoms, jos negavo nė vienos vietos parlamente. „Kiti parlamento rinkimai vyks 2020 m. Prezidento rinkimų kampanija yra gera proga išbandyti naujas taktikas, patikrinti, ką mano rinkėjai, ir nušlifuoti strategijas parlamento rinkimams“, – svarsto politologė.

Kiek neįprasta, kad antrajai kadencijai nekandidatuoja dabartinis šalies prezidentas Giorgis Margvelašvilis (49 m.). Jį, filosofijos daktarą, universiteto rektorių, daug geriau žinomą dėl akademinės veiklos nei epizodinio dalyvavimo politikoje, 2013 m. rinkimuose iškėlė valdančioji oligarcho ir tuometinio premjero Bidzinos Ivanišvilio koalicija „Sakartvelo svajonė“.

Georgijus Margvelašvilis
Georgijus Margvelašvilis
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, kadencijai įpusėjus, prezidento ir premjero nuomonės ėmė išsiskirti, B. Ivanišvilis net yra pasakęs, kad nusivylė G. Margvelašviliu. „Jiems taip ir nepavyko susitaikyti – tiesa, nelabai ir stengėsi“, – portalui LRT.lt pasakoja politologė.

G. Margvelašvilis baigia savo kadenciją kaip nepriklausomas prezidentas, galintis kritikuoti valdančiuosius, bet kartu be platesnio palaikymo visuomenėje ir politinio užnugario.

Pirmauja Kremliui palankiausia kandidatė

Visgi ir šiuose prezidento rinkimuose pergalė prognozuojama „Sakartvelo svajonės“ kandidatei –Paryžiuje politinių emigrantų šeimoje gimusiai buvusiai Sakartvelo užsienio reikalų ministrei

(2004–2005 m.) S. Zurabišvili (66 m.). GIP atliktos ekspertų apklausos duomenimis, pirmajame ture ji galėtų surinkti 31–45 proc. rinkėjų balsų, bet labiausiai tikėtina, kad antrojo turo vis dėlto prireiks.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad iš visų kandidatų S. Zurabišvili gali pasigirti dosniausiai rėmėjų finansuojama rinkimų kampanija. Jei bus išrinkta, prioritetą ji sako skirsianti socialinei apsaugai (asmenims su negalia, vyresnių gyventojų rūpesčiams, socialiniams būstams), kovosianti su augančiu smurtu lyties pagrindu, sieksianti susigrąžinti emigrantus.

Salome Zurabišvili
Salome Zurabišvili
© AFP / Scanpix

Bene didžiausią rezonansą visuomenėje S. Zurabišvili sukėlė kontroversiškais 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo karo vertinimais. Rugpjūtį ji pareiškė, kad, nors Rusija pradėjo karą dar prieš 100 metų, 2008 m. agresiją pradėjo pats Sakartvelas, pasidavęs Kremliaus provokacijoms.

Pasipylus kritikai, S. Zurabišvili teko ne kartą aiškintis dėl šio pasisakymo, kol galiausiai rugsėjo viduryje ji pareiškė, kad visgi ir 2008 m. agresiją pradėjo Rusija, o išvaduoti Sakartvelą nuo šios šalies okupantės yra ir visuomet buvo jos didžiausias gyvenimo siekis ir svajonė. „Turiu omenyje, kad tuometinis prezidentas ir valdžia padarė arba didelę klaidą, arba didelį nusikaltimą, kurio rezultatus turime šiandien“, – pridūrė kandidatė.

„Paskutiniai S. Zurabišvili pareiškimai skamba kaip muzika Kremliaus ausims“, – portalui LRT.lt sako R. Skardžiūtė-Kereselidzė. Jos manymu, tai bene palankiausia Rusijai kandidatė iš visų, esančių reitingų viršuje.

R. Skardžiūtė-Kereselidzė abejoja, kad S. Zurabišvili laimėjus, šalies užsienio politika labai keistųsi: visuomenė vis dar labai stipriai palaiko ES ir NATO, be to, euroatlantinė integracija kaip strateginė šalies užsienio politikos kryptis įtvirtinta ir konstitucijoje. Tačiau būtų kur kas sunkiau aiškiai komunikuoti Sakartvelo poziciją pasaulyje, o Rusijos propaganda greičiausiai turėtų stipresnį poveikį.

Susiskaldžiusi opozicija nebūtinai pajėgs susivienyti ir antrajam turui

Realiausi pretendentai susiremti su S. Zurabišvili antrajame ture (jei, žinoma, ji nelaimės pirmajame) yra judėjimo „Jėga vienybėje“ remiamas Grigolas Vašadzė ir „Europinio Sakartvelo“ partijos kandidatas Davidas Bakradzė. GIP ekspertų apklausos duomenimis, pirmajame ture jie gali tikėtis atitinkamai 20–31 proc. ir 12–20 proc. rinkėjų paramos, nors kai kurių sociologinių apklausų duomenimis, skirtumas tarp šių kandidatų reitingų tesudaro 2–3 proc.

G. Vašadzė (60 m.), kaip ir S. Zurabišvili, yra buvęs Sakartvelo užsienio reikalų ministras (2008–2012 m.). Jei taptų prezidentu, jis tikina surengsiąs pirmalaikius parlamento rinkimus ir suformuosiąs naują koalicinę vyriausybę. G. Vašadzė žada mažinti išlaidas biurokratijai ir daugiau lėšų skirti socialinėms reikmėms, didinti mokytojų atlyginimus.

Buvęs parlamento pirmininkas (2008–2012 m.) D. Bakradzė (46 m.) sakosi būsiąs aktyviu prezidentu, o ne vyriausybės nurodymų vykdytoju. Kaip ir kiti kandidatai, jis negaili pažadų socialiai pažeidžiamoms grupėms (įskaitant pensijų didinimą), deklaruoja siekį išvaduoti šalį iš okupacijos, pritraukti daugiau investicijų ir taip kurti naujas darbo vietas. 2013 m. jis jau dalyvavo prezidento rinkimuose ir su 21,7 proc. balsų nusileido tik G. Margvelašviliui, užtikrintai laimėjusiam pirmajame ture.

Abu šie kandidatai anksčiau priklausė M. Saakašvilio Jungtiniam nacionaliniam judėjimui, kuris, kaip primena R. Skardžiūtė-Kereselidzė, buvo laikomas pagrindine opozicijos partija. Tačiau daliai

jos narių netiko M. Saakašvilio strategijos, ir pernai nuo jų atskilo „Europinis Sakartvelas“, savo gretose turintis patyrusių politikų, tarp jų ir D. Bakradzę.

„Tačiau neaišku, ar šiai partijai pavyko susikurti savo veidą per tokį trumpą laiką – visi žino, kad jie atsiskyrė labiau dėl asmeninių nesutarimų nei dėl ideologijos“, – svarsto ekspertė. G. Vašadzę iškėlusi „Jėga vienybėje“ – politinė platforma iš 11 partijų, vis dar susivienijusių aplink Jungtinį nacionalinį judėjimą.

Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, rinkimai parodys, kaip opozicijos rinkėjai pasidaliję tarp šių dviejų politinių jėgų. Kol kas neaišku, ar jos pakankamai stiprios, kad galėtų laimėti prieš S. Zurabišvili ir ar pajėgs susivienyti antrajam rinkimų turui, jei toks bus.

Paskutiniai tiesioginiai valstybės vadovo rinkimai

R. Skardžiūtė-Kereselidzė portalui LRT.lt pasakoja, kad Sakartvelas juda link parlamentinės sistemos palaipsniui. Dar 2012 m. buvo sumažintos prezidento galios ir sustiprintas parlamento, o dar labiau – premjero vaidmuo.

Tuo metu M. Saakašvilio antroji prezidento kadencija ėjo į pabaigą ir tikėtasi, kad tokie pakeitimai padės jo partijai, Jungtiniam nacionaliniam judėjimui, išsaugoti galią laimėjus parlamento rinkimus, net kai prezidentu nebebus charizmatiškasis M. Saakašvilis. Galiausiai taip nenutiko, rinkimus laimėjo dabar valdanti B. Ivanišvilio „Sakartvelo svajonės“ koalicija – jai atiteko ir sustiprinta premjero pozicija.

Pernai priimti konstitucijos pakeitimai dar labiau susilpnino prezidento vaidmenį. Nuo 2024 m. faktiniu šalies vadovu bus premjeras, o prezidentas teliks simboline figūra, reprezentuojančia šalį. Jį rinks nebe piliečiai visuotiniu balsavimu, o parlamento sudaryta 300 rinkikų kolegija.

Keisis ir parlamento rinkimų sistema – nebeliks vienmandačių apygardų, o visi parlamento nariai bus renkami vien pagal proporcinę sistemą.

Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, naujoji sistema palanki daugumos vyriausybei. „Parlamento rinkimų laimėtojai praktiškai gaus viską: ne tik daugiausia balsų įstatymų leidyboje ir galimybę sudaryti vyriausybę, bet ir teisę nominuoti bei išrinkti prezidentą“, – sako ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Klastinga priklausomybė gali pasiglemžti net ir stipriausius: kad tai paveldima, žino ne visi (9)

Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė alkoholiui gali būti perduodama genetiškai. Visgi,...

Pranckietis: man ir buvo, ir yra gėda (165)

Geriems įstatymams priimti arba geram keliui išlyginti reikalingas buldozeris, paklaustas, kaip...

Iki galutinio breksito termino liko 4 mėnesiai: ką tai reikš lietuviams (119)

Antradienio vakarą pranešta, kad Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pasiekė susitarimą...

Švelnių skanduočių nesitikintis Jankauskas neskuba pats priimti sprendimo dėl savo kėdės (3)

„Kritika yra varomoji jėga ir ji yra savaime suprantama, jei komanda nepateisina lūkesčių. Jei...

Pritarta: Ignalinos AE uždarymui skirs visą Lietuvos prašomą sumą (1)

Trečiadienį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės...

Kaune per tris valandas trukusį posėdį nuspręsta: vaikas grąžinamas šeimai atnaujinta (399)

Per beveik tris valandas trukusį posėdį nuspręsta, kad vaikas gali būti grąžintas į šeimą....

Vilniečiai parodė, kaip atrodo jų darbo diena: laikosi tradicijos, kuri Lietuvoje dar reta

Kol įmonės verčiasi per galvą, kaip motyvuoti savo darbuotojus, „Leinonen“ kolektyvas rado gan...

Kad ištiko infarktas, galite sužinoti atsitiktinai: kada reikėtų sunerimti? (14)

Būna atvejų, kai padarę kardiogramą paaiškėja, kad infarktas jau įvykęs, bet pacientas net...

Pakeitusi mitybą sulieknėjo ir sulaukė stulbinančio poveikio odai: tarsi 15 metų atsukau laiką pasidalijo esminėmis taisyklėmis  (4)

Bernadette Fisers grožio industrijoje dirbo daugiau nei dvidešimt metų, tačiau tai nepadėjo jai...

Mantas Stonkus sukūrė internautus prajuokinusią Karolinos Meschino parodiją: nežinau, ar užgavau kažką (26)

Aktoriaus Manto Stonkaus meistriškumu niekas neabejoja, tačiau jo sukurta socialinių tinklų...