aA
Kijevas analizuoja tris variantus, kaip būtų galima išspręsti konfliktą Donbase. Apie tai radijo stoties „Gromadske radio“ eteryje pasakojo Ukrainos okupuotų teritorijų ir šalies viduje perkeltų gyventojų ministro pavaduotojas Jurijus Grymčakas.
© AP/Scanpix

Pirmasis – jėgos – variantas numato, kad Ukrainos kariuomenė per dvi savaites visiškai perima apsišaukėliškų respublikų kontrolę. Tačiau toks scenarijus dėl tikėtino Rusijos atsako vargu ar bus įgyvendintas, mano politikas.

Likusius du planus ministro pavaduotojas pavadino „kroatiškais“.

Kroatijoje buvo susikūrusi Serbų Krajinos Respublika ir Rytų Slavonija. Serbų Krajina buvo išlaisvinta kariniu keliu – per Kroatijos kariuomenės operaciją. Tačiau serbų pajėgos liko kareivinėse ir nestojo į kovą su Kroatijos kariuomene“, - pasakojo J. Grymčakas, paaiškinęs, kad Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius tuo metu buvo patekęs į tokias sąlygas, jog neišdrįso duoti nurodymo telkti pajėgas ir kištis į karinį konfliktą.

„Kitą variantą, pritaikytą Rytų Slavonijai, mes šiandien laikome pagrindiniu. Tai yra taikdarių įvedimas, kuris įvyksta prieš išvedant užsienio pajėgas, samdomus rusų karius. Pagal šį planą taip pat reikia nuginkluoti kovotojus ir sukurti tarptautinę laikinąją administraciją, kuri prižiūrėtų šių teritorijų perdavimą Ukrainai“, - teigė J. Grymčakas.

2017 metų gruodį J.Grymčakas kalbėjo tik apie „vienintelį būdą, galintį sugrąžinti Krymą ir Donbasą“. Tuo metu jis teigė, kad šį tikslą padėtų pasiekti tik spaudimas ir sankcijos Rusijai.

Paskelbė naują operaciją

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė apie antiteroristinės operacijos (ATO) pabaigą ir Jungtinių pajėgų operacijos pradžią rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, kur jau ketverius metus vyksta kova su prorusiškais separatistais.

„Nuo šios dienos, 2018-ųjų balandžio 30-osios, baigiama plataus masto antiteroristinė operacija Donecko ir Luhansko sričių teritorijose. Dabar pradedame karinę operaciją vadovaujant Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad užtikrintume mūsų valstybės teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės apsaugą... ATO baigėsi, o pasipriešinimas agresijai, atkirtis rusų agresoriui baigsis tada, kai bus išlaisvintas paskutinis ukrainiečių žemės gabalėlis – tiek Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje, tiek okupuoto Krymo teritorijoje“, – pirmadienį pareiškė Ukrainos vadovas.

Rytų Ukrainos likimas: įvardijo 3 galimus scenarijus
© Reuters / Scanpix

P. Porošenka sakė, kad per ketverius metus specialiosios operacijos tikslai buvo vykdomi sudėtingomis sąlygomis. Pasak jo, ankstesnė Ukrainos valdžia buvo faktiškai sunaikinusi šalies ginkluotąsias pajėgas. „Noriu atskirai pažymėti, kad plataus masto ATO režimo užbaigimas neatima iš mūsų galimybės paskelbti ATO bet kuriuo metu, iškilus teroristinei grėsmei išlaisvintose teritorijose“, – pridūrė prezidentas.

Kas toliau?

Kas toliau Rytų Ukrainoje - toks klausimas vis dažniau skamba viešojoje erdvėje. Štai Kremliaus kritikas Andrejus Piontkovskis sakė, kad Rusija jau rodo šiokį tokį nuolaidumą, nes pradėta kalbėti apie taikdarių Donbase klausimą.

„Net pats [Kurtas] Volkeris (JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai - red.), užimantis ypač griežtą – griežtesnę nei Ukrainos vyriausybės – poziciją, sakė, kad Dubajuje [Vladislavas] Surkovas (Kremliaus patarėjas - red.) su juo kalbėjosi jau visiškai kitaip nei anksčiau. Verta prisiminti, su kokiu priešiškumu į taikdarius buvo sureaguota iš pat pradžių. Kiek vėliau [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas jau ėmė kalbėtis apie taikdarius ugnies linijos zonoje, o, jei teisingai supratau K. Volkerį, per pastaruosius susitikimus su V. Surkovu buvo aptariamas ir taikdarių atvykimas į iki pat sienos nusitęsusią „Lugandonijos“ teritoriją. Mano nuomone, įvertinimas per 12 mėnesių tapo realistiškas. Maskvą dabar domina ne dar didesnė eskalacija, o kokia nors išeitis“, – sakė politologas.

Andrey Piontkovsky
Andrey Piontkovsky
© DELFI / Tomas Vinickas

Anot jo, Ukrainos gynybos ministerijos vadovybė supranta, jog Ukrainos armijos pajėgomis „Lugandonijos“ išlaisvinti neįmanoma. Taip yra todėl, kad pasienyje sutelktos didžiulės rusų karinės pajėgos ir Rusija siųs tiek karių ir kariškių, kiek jai reikės. Rusija – 140 mln. gyventojų turinti šalis ir Ukrainos kariuomenė nesugebės susidoroti su rusų pajėgomis.

„Visi Ukrainoje supranta, kad okupuotų teritorijų susigrąžinimas labiausiai įmanomas pasitelkus politines, o ne karines priemones. Grynai karinės grėsmės toks žingsnis Rusijai tikrai nekelia“, – mano A. Piontkovskis. Politologas, be kita ko, pridūrė, kad Ukraina anksčiau ar vėliau vis tiek išlaisvins okupuotą Donbaso teritoriją.

Tiesa, pats JAV pasiuntinys Kurtas Volkeris po susitikimo su Vladislavu Surkovu sakė, kad Rusija „visiškai nieko“ nedaro, kad baigtųsi konfliktas Ukrainoje, o Vašingtonas yra labai nusivylęs tuo, kad Maskva nerodo jokios pažangos taikos susitarimui įgyvendinti. Per susitikimą Dubajuje su Kremliaus patarėju specialusis JAV pasiuntinys nurodė pasakęs savo kolegai rusui apie „labai didelio nusivylimo ir vilčių žlugimo jausmą“.

„Rusija nepadarė absoliučiai nieko, kad būtų nutrauktas konfliktas tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Kremliaus remiamų sukilėlių šalies rytuose“, - sakė K. Volkeris.

Kurt Volker
Kurt Volker
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

DELFI primena, kad konfliktas Ukrainoje prasidėjo po 2014-ųjų Euromaidano revoliucijos Kijeve, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris atsisakė pasirašyti asociacijos su ES sutartį.

Atsakydama Rusija pasiuntė savo pajėgas okupuoti Krymo ir jį vėliau aneksavo, o vėliau Ukrainos rytuose įsiplieskė ginkluotas konfliktas tarp Maskvos palaikomų separatistų ir naujosios provakarietiškos Kijevo vyriausybės pajėgų. Šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (117)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (194)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Seimas ant plauko pakabino kogeneracinių jėgainių likimą (17)

Šiandien Seimas atidėjo balsavimą dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis būtų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (1194)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Prekybininkų atstovas siūlo nekelti dramos dėl kainų: Lietuvoje pigiau nei kitur Europoje (159)

Premjeras Saulius Skvernelis žada paskelbti vyriausybės planą, kaip sumažinti kainas ribojant...

Kubilių kaltina dviveidiškumu: savo metu pats siekė tyrimo dėl Kirkilo vyriausybės (18)

Tyrimų komisijas opozicijos veiklai tirti sukritikavęs konservatorius Andrius Kubilius , atrodo,...

Vilniaus viešbučiams – aukso amžius: turistų daugėja, bet užsieniečiai sostinėje kai ko pasigenda (22)

„Iš ko susideda krypties patrauklumas? Geras įvaizdis padeda, bet kartais jo nebuvimas irgi yra...

Mada ateina ir praeina, o stilius yra amžinas: stilistės patarimai vyresnio amžiaus žmonėms (1)

Mada ir stilius – du žodžiai, kuriuos girdime kasdien: jais mirga laikraščių antraštės,...

Karbauskis neskuba patikėti miškų klausimo visam Seimui: per daug žaidimų emocijomis „valstiečiai“ pasiūlė nukelti klausimą (216)

Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu...

Apskaičiavo būsto įperkamumą: kuriuose Lietuvos miestuose būstą įsigyti lengviausia?

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, didžiųjų šalies miestų būsto rinkoje pastaruoju metu...