Abiejų valstybių kariniai laivai antradienį demonstravo savo pajėgumus rytiniame Viduržemio jūros regione, dėl kurio varžosi abi konkurentės. Varžybos dėl dujų ir naftos išteklių seniems ginčams suteikia naujų įtampos taškų.

Kaip pastebi CNN, kol abi NATO sąjungininkės užsiima vadinamąja kanonierių diplomatija, į jų tarpusavio ginčus įtraukusia daugiau valstybių, Vokietija mėgina švelninti įtampą, kuri gali išplisti po visą regioną.

„Dialogas tarp Graikijos ir Turkijos privalo būti dar labiau skatinamas, o ne slopinamas. Be to, mums dabar reikia ne naujų provokacijų, bet pagaliau būtini žingsniai, galintys paskatinti atsipalaidavimą ir inicijuoti tiesiogines diskusijas“, – prieš antradienio vizitus į Atėnus ir Ankarą, kuriais siekta abi šalis atvesti prie derybų stalo, „Twitter“ rašė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Heiko Maasas

Įtampa įsiplieskė, kai Ankara pranešė pratęsianti seisminės žvalgymosi misijos trukmę ginčytinuose vandenyse. Iš pradžių buvo manoma, kad ši misija bus užbaigta pirmadienį. Pranešimas paskelbtas pasaulinėje NAVTEX sistemoje. Žvalgomąjį Turkijos laivą „Oruc Reis“ lydi kariniai laivai. Turkijos gynybos ministerija taip pat pranešė apie karines pratybas Viduržemio jūroje.

„Turkijos ir sąjungininkių kariniai laivai 2020 m. rugpjūčio 25 d. rytinėje Viduržemio jūros dalyje vykdys karines pratybas, kuriomis siekiama skatinti koordinavimą ir tarpusavio sąveiką“, – antradienį „Twitter‘ rašė gynybos ministerija.

Pasak 2010 m. Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos atlikto tyrimo, paskaičiuojama, kad rytinės Viduržemio jūros dalies Levanto baseine yra 1,7 milijardo barelių naftos, kurią galima išgauti ir parduoti esama naftos kaina, taip pat 3,45 trilijono kubinių metrų dujų.

Graikija Turkijos vykdomą dujų žvalgybą laiko neteisėta. Atėnai sureagavo paskelbdami atsakomąją NAVTEX žinutę ir paskelbdami apie karines pratybas toje pačioje vietoje, į pietus nuo Turkijos ir Graikijai priklausančios Kastelorizo (Meiso) salos, mažiau nei du kilometrus nutolusios nuo Turkijos krantų.

Graikijos ir Prancūzijos karinės pratybos

„Graikija reaguoja ramiai, esame pasirengę tiek diplomatiniu, tiek veikimo lygmeniu. Palaikoma gyventojų pasitikėjimo, Graikija daro viską, ko reikia, kad apgintų savo suverenias teises“, – pirmadienį žurnalistams sakė Graikijos vyriausybės atstovas spaudai Stelios Petsas, praneša „Reuters“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Graikijos reakciją pavadino „aikštinga“ ir tvirtino, kad tokie veiksmai „kelia pavojų laivybos saugai“ šiose vietovėse. „Nuo šiol Graikija bus vienintelė atsakinga už bet kokius neigiamus įvykius regione“, – pirmadienį pareiškė R. T. Erdoganas.

Vokietijos pastangos paskatinti Graikijos ir Turkijos susitarimą buvo nesėkmingos dar liepą. Turkija pristabdė seisminę dujų žvalgybą ginčytinoje teritorijoje, kol tęsėsi derybos. Tačiau, pasak Turkijos vyriausybės, šios derybos žlugo, kai Graikija pasirašė dalinį jūrų demarkacijos susitarimą su Egiptu.

Nuo to laiko Turkija vykdo žvalgybą ginčytinuose vandenyse. „Mūsų gręžimo darbus atliekantys laivai toliau vykdo savo veiklą, kaip tai ir buvo planuota. Vadovaujamės tarptautine teise. Graikija vienijasi su tam tikromis šalimis, kad jos elgesys atrodytų teisingas, nes patikimumo jai trūksta“, – antradienį sakė Turkijos energetikos ministras Fatihas Donmezas.

R. T. Erdoganas

Panašu, kad F. Donmezas omenyje turėjo paramą, kurios Graikija, Europos Sąjungos narė, sulaukė iš Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Siekdama išreikšti solidarumą su Graikija, Prancūzija pranešė padidinsianti karines pajėgas rytiniame Viduržemio jūros regione, tokiu būdu reaguodama į Turkijos vykdomas angliavandenilių paieškas, ir rugpjūčio viduryje Graikijai priklausančioje Kretos saloje dislokavo naikintuvų ir karinių laivų.

Teritorinis ginčas tarp Turkijos, Graikijos ir padalintos Kipro salos regione nerimsta jau ilgus metus. Tačiau „[rytinėje Viduržemio jūros dalyje] per pastaruosius penkerius metus viską pakeitė regiono jūriniai gamtinių dujų ištekliai“, aiškina Michaelis Tanchumas, vyresnysis Austrijos Europos ir saugumo studijų instituto mokslo darbuotojas. Dėl šios priežasties regionas virto „esminiu mūšio laiku, kuriame susilieja didesnės geopolitinės problemos, įskaitant klausimus, susijusius su Europos Sąjunga ir Artimaisiais Rytais bei Šiaurės Afrikos regionu“, pridūrė M. Tanchumas.

Ginčytina teritorija taip pat yra susijusi su teritorinėmis Kipro pretenzijomis. Ši sala tebėra padalinta į dvi dalis: pietuose – ES narė, kurioje kalbama graikiškai, tarptautiniu mastu pripažinta Kipro Respublika, šiaurėje – savavališkai apsiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija.

Graikijos ir Prancūzijos karinės pratybos

Kipro Respublika tokioms tarptautinėms kompanijoms kaip Italijos ENI ir Prancūzijos „Total“ yra išdavusi licencijas rytinėje Viduržemio jūros dalyje ieškoti dujų telkinių. Turkijos vyriausybė tvirtina, kad tokiu būdu turkiškoji Kipro dalis netenka regione esančių angliavandenilių išteklių.

„Tiek Prancūzija, tiek Jungtiniai Arabų Emyratai, su kuriais ji palaiko artimą partnerystę, varžosi su Turkija dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Rytinė Viduržemio jūros dalis yra ta vieta, kurioje Prancūzija ir Jungtiniai Arabų Emyratai gali daryti spaudimą Turkijai, o šį regioną Turkija laiko gyvybiškai svarbiu savo nacionaliniams interesams. Tad Turkija atsidūrė nepalankioje situacijoje, tad Ankara reaguoja sustiprindama eskalaciją“, – aiškina M. Tanchumas.

Tačiau tokios situacijos, kai susitarimas taps nebeįmanomas, rizika yra akivaizdi. „Jau įvyko vienas Graikijos ir Turkijos karo laivų susidūrimas – jo metu kiek nukentėjo Turkijos laivas“, – rugpjūtį įvykusį incidentą priminė M. Tanchumas. Mokslininkas pridūrė: „Apsiskaičiavimo ar kitokių incidentų, apimančių atvirą susidūrimą, kurių niekas nenori, pavojus dabar yra rizikingai didelis“.