„Bendri berniukų ir mergaičių tualetai ar kažkas panašaus – tai tampa įprastu, kasdieniu dalyku“, – sakė jis ir niekuo nepagrįsdamas pridūrė, kad daug rusų, anksčiau išvykusių iš šalies, šiandien grįžta būtent dėl šio aspekto.

„Žmonėms, puoselėjantiems tradicines, normalias žmogiškąsias vertybes, labai sunku gyventi tokiomis aplinkybėmis“, teigė V. Putinas. Jo komentarai nuskambėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas „Telegram“ platformoje paskelbė apie vizitą pas karius, sužeistus per mūšius Ukrainoje. Tokie vyrai, pasak jo, „supranta, kodėl mes kariaujame“.

„Šiems vaikinams, mačiusiems mokyklos tualetus, kur vietoj dviejų tualetų – vieno berniukams ir vieno mergaitėms – buvo trys tualetai – mergaitėms, berniukams ir neutralios lyties asmenims, nereikia aiškinti, kokias vertybes giname“, – rašė jis.

Tokie pareiškimai sukėlė pašaipų bangą Rusijos socialinėje žiniasklaidoje, kai kurie rusai spėliojo, gal tretieji tualetai Ukrainos mokyklose, – jei tokie išvis egzistuoja, – skirti mokytojams, o kiti pažymėjo, kad tokie skundai atrodo keistai, turint omenyje, kad, vyriausybės duomenimis, daugiau nei penktadalis Rusijos namų ūkių apskritai neturi savo namuose įrengtų tualetų.

„Jei būčiau Beglovas, „liečiau kraują“ už visai ką kita, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė žurnalistas ir tinklaraštininkas Aleksandras Chocas. – Rusijoje mažiausiai 20 proc. gyventojų vis dar naudojasi lauko išvietėmis, kurios dažnai būna bendro naudojimo. Tačiau imperijos sergėtojai mieliau moko kaimynus, kaip eiti į tualetą, užuot patys pasirūpinę tualetais vietoj skylės žemėje.“

Pranešimų kontrolė


Tačiau „tualetinė“ retorika skamba prasidėjus nekonkurencinei, itin kontroliuojamai prezidento rinkimų kampanijai, kurią Kremlius vertina kaip galimybę parodyti visuomenės paramą 71 metų V. Putinui ir jo 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto invazijai į Ukrainą.

Valdžiai ši kampanija „kelia iššūkį, nes režimas turi pademonstruoti neginčijamą norą ir gebėjimą valdyti socialinius procesus“, teigė politikos analitikas Kirilas Rogovas.

„Karas nėra populiarus, – sakė jis RFE/RL Rusijos tarnybai. – V. Putino karjera eina į pabaigą, ir žmonės nuo jo pavargo. Jis nieko nežada ateičiai.“

Pastarųjų savaičių įvykiai patikrino Kremliaus gebėjimą kontroliuoti pranešimus artėjant kovo mėnesį vyksiantiems prezidento rinkimams. Visoje šalyje kilo mobilizuotų karių giminaičių protestai. Dešimtys tūkstančių rusų visoje šalyje žiemą liko be šildymo ir karšto vandens, senstančiai ir prastai prižiūrimai infrastruktūrai neatlaikius šalčių.

Artėjant antrosioms plataus masto invazijos metinėms, tęsiasi slegianti kova be beveik apčiuopiamų rezultatų, kurią retkarčiais pagyvina gėdingos Rusijos nesėkmės: pavyzdžiui, sausio 15 d. Kyjivas pranešė numušęs 300 mln. dolerių vertės išankstinio perspėjimo radiolokacinį orlaivį A-50, taip pat skelbta apie Rusijos karinių jūrų pajėgų desantinio laivo nuskandinimą okupuoto Krymo Feodosijos uoste 2023 m. gruodį.

Pasipriešinimas „šėtoniškiems“ Vakarams


Pasak analitikų, tokie pokyčiai Kremlių skatina grįžti prie naratyvų apie „lyčiai neutralius tualetus“ ir „tradicines vertybes“, kitaip tariant, toliau intensyviai vaizduoti neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą kaip gynybinį mūšį, kuriuo siekiama apsaugoti Rusiją ir likusį pasaulį nuo dekadentiškų, amoralių ir pernelyg liberalių Vakarų.

Pavyzdžiui, sausio mėnesį prokremliškas kraštutinių dešiniųjų ideologas Aleksandras Duginas interviu leidiniui „The Spectator“ Rusijos puolimą Ukrainoje pavadino „savotišku religiniu aktu“ ir „kovos su šėtonu pradžia“.

2023 m. liepą Rusija uždraudė lyties keitimą, anuliavo santuokas, kuriose vienas asmuo „yra pasikeitęs lytį“, ir uždraudė transseksualams įsivaikinti vaikus. 2023 m. lapkritį Rusijos Aukščiausiasis Teismas patenkino vyriausybės prašymą įtraukti neegzistuojantį „tarptautinį LGBT socialinį judėjimą“ į „ekstremistinių“ organizacijų sąrašą.

„Tokiu sprendimu Aukščiausiasis Teismas leido teisėsaugos institucijoms LGBT asmenims, jų rėmėjams ir asmenims, dalyvaujantiems LGBT iniciatyvose, taikyti visą kovos su ekstremizmu teisės aktų galią, – sakė su LGBT klientais dirbantis advokatas Maksas Oleničevas. – O kovos su ekstremizmu įstatymai yra itin amorfiški.“

„Įsigaliojus sprendimui, LGBT stereotipai Rusijos visuomenėje dar labiau sustiprės“, – pridūrė jis.

„Senstančio čekisto košmaras“


Prieš dvejus metus iš Rusijos išvykęs LGBT aktyvistas Fiodoras Cipilevas pritarė sakydamas, kad vyriausybės veiksmai paskatino „marginalinių jėgų suaktyvėjimą“ visuomenėje – kol kas daugiausia interneto erdvėje.

„Tačiau ateityje tai vis labiau persikels už interneto ribų, – sakė jis. – Rizikų LGBT žmonėms, ir ne tik jiems, tik daugės. Homofobams viešai uždegta žalia šviesa.“

Vitalijus Bovaras yra buvęs Sankt Peterburgo savivaldybės įstatymų leidėjas, kuris nepritaria karui prieš Ukrainą ir viešai pasisako prieš LGBT bendruomenės juodinimą.

„Šie homofobiški ir transfobiški įstatymai faktiškai yra genocidas, bandymas sunaikinti žmogiškąją įvairovę Rusijoje. Mūsų visuomenė atsidūrė senstančio čekisto košmare“, – kalbėjo jis RFE/RL, vartodamas terminą, kuriuo apibūdinami Rusijos saugumo organų agentai.

„Ir kalbu ne tik apie Putiną, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, kad prezidentas daug metų buvo sovietų KGB agentas, o dešimtajame dešimtmetyje vadovavo jo įpėdinei Federalinei saugumo tarnybai (FST). – Jis ne pats inicijavo šiuos įstatymus.“

Šaltinis
Temos
Copyright (c)2022 RFE/RL, Inc. Used with the permission of Radio Free Europe/Radio Liberty, 1201 Connecticut Ave NW, Ste 400, Washington DC 20036.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)