Siekiant užkirsti kelią baltųjų lokių keliamam pavojui, Čiukčių autonominei apygardai priklausančiame Ryrkaipyje teko atšaukti visus viešuosius renginius, o prie mokyklų pastatyti apsaugą.

Gamtosaugininkai teigia, kad tokį neįprastą lokių elgesį galėjo lemti su klimato kaita susijusios priežastys: pakrantės ledui pernelyg suplonėjus, plėšrūnai, esą, ieškoti maisto leidosi į kaimą, užuot mėginę jo išsižvejoti.

Kai kurie specialistai laikosi nuomonės, kad dėl pastaruoju metu padažnėjusių baltųjų lokių apsilankymų Ryrkaipyje kaimo gyventojus derėtų visam laikui evakuoti, rašoma BBC portale.

Kaip sakė Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ kalbinta Tatjana Minenko, vadovaujanti Ryrkaipio lokių stebėsenos programai, kaime pavyko suskaičiuoti 56 baltuosius lokius.

Rusijos miestelį okupavo baltosios meškos – „World Wildlife Fund“ nuotr.

Gyvūnų amžius – įvairus: yra ir suaugusių, ir dar jaunų lokių. Yra ir patelių su jaunikliais. T. Minenko taip pat užsiminė, kad lokiai iš pažiūros atrodo sulysę.

Baltieji lokiai paprastai nesitraukia iš Šmidto kyšulio, esančio už 2,2 kilometro nuo Ryrkaipio. Gamtosaugininkas Michailas Stišovas iš WWF užsiminė, kad toje teritorijoje šiuo metu laikosi neįprastai aukšta temperatūra.

„Jei ledas būtų pakankamai tvirtas, lokiai – gal ne visi, bet bent jau kai kurie – jau būtų pasitraukę į jūrą medžioti ruonių ar kitų gyvūnų“, – nurodė M. Stišovas.

Dabar gi, laukdami, kol sutvirtės ledas, maisto plėšrūnai patraukė ieškoti į kaimą.

Praeitą savaitę baltuosius lokius tyrinėjantis mokslininkas Anatolijus Kočnevas iš Šiaurės biologinių problemų instituto patikino, kad šie gyvūnai ėmė taip dažnai lankytis Ryrkaipyje, jog būtų pats metas evakuoti žmones, t. y. perkeldinti maždaug 700 kaimelio gyventojų.

Rusijos miestelį okupavo baltosios meškos – „World Wildlife Fund“ nuotr.

Remiantis naujienų agentūros TASS gauta informacija, baltieji lokiai iš tiesų vis dažniau užklysta į kaimelį. Tarkim, prieš penkerius metus gal tik koks penketas plėšrūnų tebuvo prie jo prisiartinę.

„Kaip mokslininkas, esu įsitikinęs, kad kaimo ten turi nelikti, – sakė A. Kočnevas. – Stengiamės kontroliuoti situaciją, bet niekas nenori net galvoti apie tai, kaip viskas atrodys po trejų ar penkerių metų.“

Už gyvūnų apsaugą regione atsakingas specialistas Jegoras Vereščiaginas agentūrai TASS pasakė, kad tuo atveju, jei gyventojai norėtų išsikelti, galėtų suorganizuoti referendumą.