„Jie taip pat išvežė daug technikos“, – agentūrai dpa sakė misijos vadovas, Graikijos diplomatas Dimitrios Karabalis.
Nepaisant to, net praėjus 15 metų po 2008 metų rugpjūtį įvykusio trumpo Sakartvelo ir Rusijos karo, D. Karabalis nemato jokio poslinkio link galimo konflikto dėl užimtų regionų sprendimo.
Šiuo metu apie 200 ES stebėtojų patruliuoja Sakartvelo pusėje prie 390 km ilgio administracinės sienos su Pietų Osetija ir 150 km ilgio – su Abchazija.
Stebėtojai, tarp kurių yra 23 Vokietijos policijos pareigūnai, tiesiogiai susiduria su Rusijos kariais per skiriamąją liniją.
D. Karabalis sakė, kad šiuo metu nemato jokio ūmaus pavojaus, kad ten gali kilti atviras konfliktas. „Jie neturi nei personalo, nei technikos, kad galėtų ką nors daryti“, – sakė jis.
Bet, jo teigimu, tas pats pasakytina ir apie Sakartvelo pusę. Skirtingai nei Azerbaidžanas, kuris išleido milijardus dolerių pajamų iš naftos, kad per karą su kaimynine Armėnija atsiimtų ginčijamą Kalnų Karabacho regioną, Sakartvelas neturi išteklių kariuomenei stiprinti, sakė D. Karabalis.
Vis dėlto, pasak jo, įtampa bet kada gali peraugti į smurtą: „Mes stengiamės, kad situacija čia būtų rami. Maža kibirkštis gali sukelti didelį gaisrą“.
Rusija į atplėštus Sakartvelo regionus vietoj patyrusių ir apmokytų karių atsiuntė nepatyrusius ir su situacija nesusipažinusius pasieniečius. Labiau patyrę kariai siunčiami kovoti į Ukrainą.
„Jie nežino, kas mes esame, jie nepasirengę. Tai kelia pavojų saugumui, – sakė D. Karabalis. – Todėl mes platiname lankstinukus rusų kalba, kad paaiškintume, ką darome“.
