Tačiau BBC išsiaiškino, kad toks susitarimas su kaliniais jau yra praeitis. Dabar malonės jie nebegauna, jiems taikomos griežtesnės sąlygos ir, užuot anksti grįžę namo, dabar jie turi kovoti iki karo pabaigos, rašo „BBC Russian“.

„Jei dabar užsiregistruosite, būkite pasirengę žūti“, – pokalbių forume, skirtame buvusiems rusų kaliniams, kovojantiems Ukrainoje, rašo vyras, vardu Sergejus.

Jis pasakojo, kad nuo spalio mėnesio priklauso naujo tipo kariuomenės daliniui, pavadinimu „Štorm V“, į kurį dabar patenka nuteistieji.

„Anksčiau galėdavai kovoti pusę metų. Bet dabar turi ištverti iki karo pabaigos“, – rašo jis.

Kai 2022 metų vasarą prasidėjo masinis Rusijos kalinių verbavimas, jam vadovavo Jevgenijus Prigožinas, kadaise vadovavęs privačiai karinei bendrovei „Wagner“. Kaliniams buvo siūloma panaikinti jų teistumą, visiškai atleisti nuo bausmės ir grįžti namo, mūšio lauke praleidus šešis mėnesius.

Prieš savo žūtį per rugpjūčio mėnesio lėktuvo katastrofą J. Prigožinas buvo sakęs, kad pagal tokį susitarimą į fronto liniją buvo išsiųsta beveik 50 tūkst. Rusijos kalinių – panašius skaičius nurodo ir žmogaus teisių gynėjai. Tūkstančiai šių kalinių žuvo, tačiau kiti, įskaitant dešimtis nuteistųjų už smurtinius nusikaltimus, grįžo namo, o kai kurie iš jų vėl spėjo nusikalsti ir net įvykdyti žmogžudystę.

2023 metų vasarį šią schemą perėmė ir Rusijos kariuomenė, iš pradžių siūlydama tokias pačias paskatas, kaip ir J. Prigožinas.

Tačiau tokie kontraktai reiškė, kad į karą išleisti kaliniai po šešių mėnesių galėdavo grįžti namo ir užimdavo labiau privilegijuotą padėtį, nei eiliniai kariai. Tai piktino mobilizuotus vyrus ir jų šeimas.
Dabar kaliniams pradėtos taikyti naujos sąlygos, kurios išlygino pusiausvyrą ir yra daug griežtesnės.

Peržiūrėjusi pokalbių svetainių žinutes ir pasikalbėjusi su kovotojais bei jų artimaisiais, BBC gali patvirtinti, kad „Štorm V“ kariai šiuo metu tarnauja fronte nuo Zaporižės Ukrainos pietuose iki Bachmuto šalies rytuose.

Viena moteris iš Užbaikalės regiono Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, pageidavusi likti neįvardyta, BBC pasakojo, kad jos vyras į vieną iš „Štorm V“ būrių buvo užverbuotas 2023 metų rudenį. Už kokį nusikaltimą jis buvo nuteistas, moteris neatskleidė, bet pažymėjo, kad tai buvo „rimti kaltinimai“.

Ji sakė, kad sprendimą vykti kariauti į Ukrainą jie priėmė kartu, nes tikėjosi, kad taip vyras greičiau išeis į laisvę.

„Šių metų vasarį sueina 15 metų, kai jis buvo nuteistas. Jam yra likę dar keturi, – pasakojo ji. – Sąlygos kalėjime buvo geros. Jis galėjo ir toliau tęsti bausmę kalėjime, bet tai buvo vienintelis būdas greičiau susigrąžinti jį namo“.

Moteris nurodė, kad jo sutartis su Rusijos gynybos ministerija buvo sudaryta metams, o ne šešiems mėnesiams, kaip būdavo anksčiau. Tačiau pasibaigus šiam terminui, jis negaus malonės ir negalės iš karto grįžti namo, nes sutartis „automatiškai bus pratęsta“.

Kitų rusų, kurių artimieji tarnauja „Štorm V“ padaliniuose, įrašai socialiniuose tinkluose taip pat rodo, kad jie turės likti fronte, kol baigsis Maskvos vadinama „specialioji karinė operacija“.

Dabar vienintelis būdas atgauti kaliniams visišką laisvę yra gauti valstybės apdovanojimą, tapti neįgaliais, pasiekti maksimalią amžiaus ribą arba sulaukti, kol baigsis pats karas.

BBC peržiūrėjo daugybę pokalbių svetainių žinučių, kurias parašė vyrai, teigiantys, jog kovoja fronte ir tarnauja minėtuose padaliniuose.

„Sąlygos lyg ir geresnės. Gauni visą atlyginimą, kaip kariuomenėje, ir visas kitas išmokas bei pašalpas“, – rašė vienas nuteistasis.

„Tačiau jūsų šansai išgyventi siekia maždaug 25 proc. Aš penkis mėnesius buvau šturmuotojas. Iš mūsų būrio, kurį sudarė apie 100 vyrų, gyvi liko tik 38“, – įspėjo kitas.

Nuo 2023 metų sausio „BBC Russian“ bendradarbiauja su Rusijos interneto svetaine „Mediazona“ bei viena savanorių komanda, kad nustatytų kare žuvusių rusų kovotojų pavardes. Tarnaudami Ukrainoje žuvo daugiau kaip 8 tūkst. kalinių, ir mažiausiai 1 100 iš jų kovojo „Štorm V“ padaliniuose arba tose dalyse, kurias jie pakeitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją