Po to, kai Rusija dėl savo visapusiškos invazijos į Ukrainą susilaukė beprecedenčių Vakarų sankcijų, Pekinas tapo svarbiu Maskvos ekonominiu partneriu. Paskatintos išaugusio energijos eksporto, Rusijos įmonės išplėtė prekybą su savo Kinijos kolegomis, o juanis tapo svarbia sandorių sudarymo valiuta.
Reaguodamas į Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ publikaciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad vyriausybė deda pastangas išspręsti šią problemą kartu su Kinijos vyriausybe.
„Vedomosti“, cituodamas Rusijos bendroves, trečiadienį pranešė, kad vienas pagrindinių Rusijos eksportuotojų bankų „Zhejiang Chouzhou Commercial Bank“ informavo klientus, kad sustabdė visus sandorius su Rusija. Laikraštis rašė, kad kiti bankai griežtina atitikties patikras, o tai trukdo Rusijos įmonėms atlikti valiutos pervedimus į šalį ir iš jos.
Kaip pranešama, problema susijusi su Kinijoje tvyrančiais nuogąstavimais, kad jos skolintojai gali atsidurti Vakarų sankcijų taikinyje, jei jie pernelyg palankiai vertins sandorius su sankcionuotu Rusijos verslu. Sustabdymą taip pat esą lėmė bendras ekonomikos aktyvumo sulėtėjimas artėjant kinų Naujiesiems metams.
„Palaikome glaudų dialogą su mūsų draugais kinais ir, žinoma, išspręsime visas iškilusias problemas“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Peskovas.
Per pastaruosius dvejus metus prekyba tarp Rusijos ir Kinijos išaugo ir 2023 m. pasiekė 240,1 mlrd. JAV dolerių (222,9 mlrd. eurų), rodo Kinijos muitinės duomenys.
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas gruodį teigė, kad į Kiniją nukeliauja 45–50 proc. viso Rusijos naftos eksporto.
