Stokholmo olimpiniame stadione, likus savaitei iki Sočio žiemos olimpiados, susirinkę 2 tūkst. švedų, plaikstantis vaivorykštės vėliavoms, sugiedojo Rusijos himną.
Sovietų Sąjungos himno melodiją išlaikiusio Rusijos himno žodžius dainininkai skaitė iš didelių plakatų. Iniciatyva „Gyvenk ir leisk mylėti“ (Live And Let Love) švedai išreiškė paramą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir translyčiams (LGBT) Rusijos žmonėms, reaguodami į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir 2013 m. priimtą įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ nepilnamečiams. Priėmus įstatymą pozityviai kalbėti bei platinti medžiagą apie homoseksualumą ir apie LGBT teises Rusijoje yra nelegalu. Toks įstatymas kai kuriose Rusijos federacijos dalyse galiojo jau anksčiau. 2012 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą, kad Riazanėje galiojęs įstatymas „prieš homoseksualizmo propagandą“ yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis žmogaus saviraiškos laisvę.
Švedų choras – ne vienintelė tarptautinė iniciatyva, kuria išreiškiama parama LGBT Rusijoje ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujantiems homoseksualiems sportininkams.
Britų transliuotojas „Channel 4“ olimpinių žaidynių atidarymo dienos išvakarėse pakeitė savo logotipą į vaivorykštinį.
Kritiką Rusijos valdžiai išsakė garsūs pasaulio aktoriai, muzikantai, politikai. Žodžio laisvę ribojančius įstatymus atšaukti raginantį atvirą laišką pasirašė 200 garsių pasaulio rašytojų iš 30 šalių. Anksčiau skelbtas Nobelio premijos laureatų laiškas.
Gėjų teisių organizacija „All Out“ surengė protestus 19 pasaulio miestų ir ragina finansinius Sočio žaidynių rėmėjus netylėti. Kanados Įvairovės ir aprėpties institutas (Canadian Institute of Diversity and Inclusion) kartu su kūrybine agentūra „Rethink“ sukūrė specialią socialinę olimpinių žaidynių reklamą.
„Pride House International“, LGBT sporto ir žmogaus teisių koalicija, kviečia sportininkus, trenerius, teisėjus ir žiūrovus Sočio olimpinėse žaidynėse simboliškai laikytis už rankų su tos pačios lyties asmenimis ir taip tiesiogiai pažeisti Rusijos įstatymą.
Tuo metu vaizdo įrašą su švedų giedamu Rusijos himnu „YouTube“ paskyroje per keletą dienų peržiūrėjo beveik pusė milijono žmonių. Idėjos autorius dainininkas ir choro dirigentas Seanas Kelly sako, kad geranoriškas solidarumo veiksmas jau duoda rezultatų.
– Ar sulaukėte reakcijos iš Rusijos?
– Yra labai daug reakcijų iš Rusijos – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Daugybė žmonių „YouTube“ paskyroje išreiškia neapykantą ir pasibjaurėjimą švedais, giedančiais Rusijos himną, rašo, jog gėjai „yra nenormalūs“, kad jie „turėtų mirti“ ir daug panašių dalykų. Tačiau yra ir daugybė pozityvių reakcijų. Žmonės rašo ir „YouTube“, ir elektroninius laiškus siunčia. Mums rašo iš skirtingų Rusijos vietų, žmonės pasakoja savo istorijas, kaip jie gyvena mirtinai bijodami, kad kas nors išsiaiškins, jog jie yra gėjai. Jie rašo, kad pamatę vaizdo įrašą pajuto didelę švedų paramą ir yra labai laimingi, kad mes juos pripažįstame.
– Ar to tikėjotės?
– Tai tampa didesniu dalyku nei tikėjausi. Žinoma, mes ir norėjome, kad vaizdo įrašą pamatytų daug žmonių. Atrodo, kad jis tikrai atskleidžia dvi skirtingas puses. Yra daugybė žmonių, kurie labai neigiamai nusistatę homoseksualių žmonių atžvilgiu, bet yra daugybė žmonių, kurie žiūri teigiamai. Reakcija tikrai daug didesnė, nei tikėjausi.
– Kodėl imtis šios iniciatyvos buvo svarbu Jums?
– Esu gėjus. Anksčiau gyvenime esu susidūręs su sunkumais, kai jaučiau, kad negaliu būti laisvas. Patyriau daug įžeidinėjimų ir neapykantos, kurie buvo nukreipti prieš mane kaip žmogų. Man tai labai asmeniška. Pernai mus pasiekė daug žinių iš Rusijos apie LGBT žmonių situaciją joje, apie žmogaus teises, apie įstatymą prieš tariamą „propagandą“ ir kitus žmogaus teises varžančius įstatymus.
Sužinojome istorijų, kaip neonacių grupės grobia jaunuolius, susekę juos internete, sumuša juos, netgi nužudo. Tos naujienos ir istorijos mane sukrėtė. Pajutau, kad turiu padaryti ką nors daugiau, ne tik pasirašyti kokią nors peticiją internete. Pakalbėjau su draugais, visus tos žinios labai nuliūdino. Akivaizdu, kad Švedijoje yra daugybė žmonių, kurie yra nusiminę dėl to, kaip Rusijoje žiūrima į LGBT teises, nes Stokholmo olimpiniame stadione giedoti himną mūsų susirinko tiek daug.
– Yra posakis – kas asmeniška, tas politiška. Ar galima sakyti, kad Jūsų iniciatyva – ne tik solidarumo išraiška, kultūrinis ir socialinis įvykis, bet ir politinis pareiškimas?
– Nežinau. Žinoma, žmogaus teisės yra politinis klausimas, tačiau pirmiausiai mes norėjome paremti LGBT žmones Rusijoje ir pasakyti jiems, kad jie – ne vieni. Tai buvo pagrindinė priežastis. Mes taip pat norėtume, kad Rusijos lyderiai pamatytų tą vaizdo įrašą. Galbūt jis jiems bent kiek patiks. Nemanau, kad Rusijos žmonės yra blogi. Aš esu visiškai tikras, tai labai geranoriška šalis ir geranoriški žmonės, tiesiog kai kurie jų galvoja kitaip. Manau, kad jie turėtų persvarstyti savo pažiūras ir būti labiau pakantūs LGBT atžvilgiu.
– Kokia buvo nuotaika giedant Rusijos himną? Ar buvo sunku rasti vietą, surinkti žmones?
– Buvo gana lengva. Susisiekėme su Olimpiniu stadionu, kuris priklauso Stokholmo savivaldybei. Jie tikrai noriai mus priėmė, sutarėme dėl geros kainos. Ieškodami žmonių, kurie norėtų nusifilmuoti, mes pirmiausiai susisiekėme su chorais visame Stokholme. Žmonės labai noriai parėmė šią idėją. Sukūrėme „Facebook“ įvykį, tūkstančiai žmonių juo pasidalino. Giedoti atėjo 2 tūkst. žmonių. Atmosfera stadione tą dieną buvo labai geranoriška, buvo labai ramu, visi buvo labai laimingi. Manau, kad visi atėjusieji juto šito mūsų bandymo paremti LGBT žmones Rusijoje rimtumą, jautė, kad šis tikslas ir jiems labai svarbus.
– Vienas komentarų, kuriuos girdėjau Lietuvoje, kad Jūsų iniciatyva yra nukreipta prieš krikščionybę, antikrikščioniška, nes Jūs propaguojate nepadorų elgesį. Kaip į iniciatyvą reaguoja Švedijos Bažnyčia ir krikščionių bendruomenės?
– Nesulaukiau reakcijos, bet žinau, kad tarp giedančiųjų himną stadione buvo ir kunigų. Švedija – labai liberali šalis. Tos pačios lyties žmonės Švedijoje gali tuoktis bažnyčioje. Žinoma, yra kunigų, kurie netuoks dviejų vyrų ar dviejų moterų, bet kalbant bendrai pasakyčiau, kad Švedijoje Bažnyčios požiūris yra liberalus, taigi, manau, kad netgi jiems vaizdo įrašas turėtų patikti ir jie jį remtų.
Tikrai nežinau, kodėl žmonės nori sukurti tokius įstatymus ir kriminalizuoti meilę. Nesuprantu, kaip kas nors galėtų meilę laikyti blogiu. Jeigu yra žmogus, politikas, kuris mano, kad gėjų meilė yra blogis, na, nežinau... Pasakyčiau tokiems žmonėms – galbūt pagalvokite dar kartą.
– Yra posakis „Gyvenk ir leisk gyventi“. Jūs savo iniciatyvai pasirinkote kitą frazę – „Gyvenk ir leisk mylėti“.
– Šiais žodžiais norime pasakyti – leiskite meilei egzistuoti. Taip yra ir su vaivorykštės vėliava. Ji nereiškia „gėjai“, ji reiškia „visos spalvos“. Ji reiškia, kad mes visi esame skirtingi, įvairūs. Mes esame jauni, seni, moterys, vyrai, gėjai, lesbietės, heteroseksualai, stori, ploni, aukšti, juk visi esame skirtingi žmonės. Visi turėtumėme sugebėti egzistuoti kartu. Taigi tegul meilė gyvuoja. Gyvenkime ir leiskime mylėti.
– Ar yra ketinimų Jūsų iniciatyvą kartoti kitose šalyse?
– Taip, girdėjau apie kitus, kurie norėtų padaryti panašų dalyką, girdėjau, kad yra ir darančių kitose šalyse, kol kas negaliu minėti, kokiose, nes tai dar nepaskelbta. Manau, kad gražu, kai žmonės pasisako už meilę ir daro tai geranoriškai. Taip veikti yra geriau, negu rodyti iškeltą pirštą. Yra kampanija „F*** You Putin“, žmonės nešioja tokius marškinėlius, nemanau, kad tai pagerins padėtį. Mano požiūriu, daug geriau, kai žmonės geranoriškai susiburia visame pasaulyje ir bando pasiekti, kad pasaulis būtų geresnis.
„Man paliko įspūdį, kai „Youtube“ pamačiau, kaip gražiai, žaismingai ir iškilmingai buvo sugiedotas šitas himnas. Kai pamačiau gražią mūsų vėliavą, suvirpėjo širdis. Kaip gražu ir malonu žinoti, kad mūsų Šiaurės kaimynai tokie politiškai ir pilietiškai aktyvūs ir taip rodo solidarumą su LGBT bendruomene Rusijoje. Mano žiniomis, situacija Rusijoje tikrai grėsminga. Kelia nerimą, kad kaimyninėje šalyje vyksta tokie dalykai ir kad kurie jų yra labai panašūs į Lietuvos realybę, kadangi Lietuvoje kyla nepakantumo LGBT asmenims banga.
Noriu priminti, kad šiuo metu mūsų Seime pateiktos bent septynios prieš LGBT nukreiptos iniciatyvos, tarp jų – Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siekiama uždrausti lyties keitimą, Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo projektas, pagal kurį seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba įtikinėjimas pakeisti elgesį, praktiką ar įsitikinimus nebūtų laikomi tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti bei draudimas įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms.
Neseniai Petras Gražulis pateikė Seimui svarstyti pasiūlymą kriminalizuoti „homoseksualumo propagandą“, šis išsireiškimas yra pasiskolintas iš Rusijos nepakančių asmenų žodyno. Greitai mes netgi galime aplenkti Rusiją savo iniciatyvomis. Deja, Lietuva ES kontekste nuskamba kaip viena iš nepakančiausių šalių LGBT asmenims. Man kelia nerimą, kad visa tai vyksta tada, kai viena iš valdžios partijų yra socialdemokratai, kurie deklaruoja nediskriminavimą kaip vieną savo prioritetų. Ar iš tikrųjų netgi dabar, kai socialdemokratai valdžioje, kad ir labai nedėkingoje koalicijoje kartu su partneriais, vis tiek neįmanoma sustabdyti panašių iniciatyvų?
Balsavimas Seime grėsmingas tuo, kad tokios P. Gražulio ir koalicijos partnerių iniciatyvos lengvai skinasi kelią. Tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog tokie įstatymai bus lengvai priimami Lietuvoje. Panašus įstatymas kaip Rusijoje Lietuvoje jau galioja nuo 2010 m.
Kodėl visame pasaulyje kilo toks triukšmas dėl Rusijos? Nes Rusijoje priimtas įstatymas formuluojamas kaip draudimas „propaguoti“ homoseksualumą, tai prilyginama informacijai, kuri yra žalinga nepilnamečiams. Panašiai formuluotė skamba ir Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatyme, priimtame 2010 m.
Jis jau pakankamai seniai kritikuojamas. Mūsų valdininkai kalbėjo – nekreipkite dėmesio į šitą pataisą, ji nieko nereiškia, tai visiškai miręs straipsnis. Tačiau kai norėjome Lietuvos piliečiams parodyti nekaltą vaizdo klipą apie pilietiškai nusiteikusius mūsų LGBT asmenis, kurie nori prisipažinti dėl savo homoseksualumo ar biseksualumo ir paraginti sudalyvauti „Baltic Pride“ eitynėse, šitas klipas, būtent vadovaujantis šiuo įstatymu, buvo pripažintas kaip darantis neigiamą įtaką nepilnamečiams.
Mes visi, netgi ir Lietuva, susirūpinę dėl įstatymo Rusijoje, bet Lietuvoje toks pats įstatymas jau taikomas. Kiek mes apie tai kalbame, bet mūsų pilietinė visuomenė ir piliečiai niekaip negali įsigilinti į šio įstatymo pavojingumą. Šitas įstatymas deklaruoja, kad pokalbis ar pozityvi informacija apie homoseksualumą savaime yra neigiama informacija. Todėl nenustebsiu, jei Švedijos piliečiai vieną kartą sugiedos ir Lietuvos himną.“