V. Čižovas, vyriausiasis Rusijos pasiuntinys Briuselyje nuo 2005 metų, sakė, kad pasaulis „neturėtų nustebti“, jeigu susiklosčius tokiam scenarijui Maskva surengtų „kontrataką“.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė anksčiau keliskart perspėjo, kad Rusija planuoja inscenizuoti incidentų, galinčių suteikti dingstį pulti Ukrainą.
Nuo gruodžio mėnesio buvo skelbiami nerimą keliantys pranešimai, kad Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių. Vašingtonas teigė, kad invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
„Nesiveršime į Ukrainą, nebent būtume išprovokuoti tai padaryti“, – britų dienraščiui „The Guardian“ sakė V. Čižovas.
„Jeigu ukrainiečiai surengtų išpuolį prieš Rusiją, neturėtumėt nustebti, kad mes kontratakuotume“, – pridūrė jis.
„Arba jeigu jie pradės įžūliai žudyti Rusijos piliečius – bet kurs, Donbase ar kur kitur“, – kalbėjo rusų diplomatas.
Rytų Ukrainoje, vadinamajame Donbaso regione, Kijevo vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais. Šis karas prasidėjo tuojau po tų metų kovą Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
2019 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, supaprastinantį rusiškų pasų išdavimą Donbaso separatistinių regionų gyventojams.
Rusijos pasus turi daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, gyvenančių separatistų kontroliuojamose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse, pernai liepą pranešė rusų naujienų agentūra „Interfax“.
V. Čižovas savo interviu sakė, kad ukrainiečių provokacija gali būti nukreipta prieš Donbaso gyventojus.
„Kalbėdamas apie provokaciją turiu galvoje, kad jie gali inscenizuoti incidentą prieš pasiskelbusias Donbaso respublikas, jas išprovokuoti ir smogti joms visa savo galia, tokiu būdu provokuojant Rusiją reaguoti, kad būtų išvengta humanitarinės katastrofos prie jos sienų“, – pridūrė jis.
Pentagonas: savaitgalį Rusija toliau stiprino pajėgas prie sienos su Ukraina
Rusija praeitą savaitgalį toliau stiprino prie sienos su Ukraina sutelktas pajėgas, pirmadienį pranešė Pentagono atstovas, nors Maskva nurodė baigianti kai kurias karines pratybas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „toliau didina pajėgas prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje; tas pats vyko praeitą savaitgalį. Jis yra sutelkęs gerokai daugiau kaip 100 000 [karių]", televizijai CNN sakė JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby.
„Svarbu ne vien skaičiai, – tęsė J. Kirby. – Svarbu jam prieinamos kombinuotos pajėgos – viskas, pradedant šarvuotąja technika, baigiant pėstininkais ir specialiųjų operacijų, kibernetinėmis [pajėgomis], priešlėktuvine ir priešraketine gynyba.“
Jungtinės Valstijos pastarosiomis dienomis perspėjo, kad Rusija įsiveržimą į Ukrainą pajėgi pradėti bet kuriuo metu. Vakarų valstybės perspėjo, kad tokiu atveju Maskvai būtų įvestos itin griežtos ekonominės sankcijos.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį raportuodamas V. Putinui sakė, kad kai kurios iš Maskvos pradėtų didelių karinių pratybų Rusijoje ir Baltarusijoje jau baigiamos, bet dalis jų tęsiamos.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė V. Putinui, kad yra galimybė pasiekti susitarimą su Vakarais dėl saugumo. Šis pareiškimas atrodo esantis užuomina, kad Maskva galbūt linkusi deeskaluoti padėtį.
„Mūsų galimybės dar toli gražu neišsemtos. Jos (derybos) tikrai neturėtų tęstis amžinai, bet aš siūlyčiau jas tęsti ir intensyvinti“, – S. Lavrovas sakė per kruopščiai surežisuotą susitikimą su V. Putinu.
Nepaisant kai kurių įtampos mažėjimo ženklų, J. Kirby patvirtino, kad Kremliaus lyderis tebeturi visas galimybes bet kuriuo metu pradėti didelį puolimą prieš Ukrainą, o juo labiau mažesnę ataką, galinčią destabilizuoti padėtį kaimyninėje šalyje.
Scholzas pakartojo perspėjimą Rusijai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą pagrasino Rusijai griežtomis sankcijomis Ukrainos krizėje, tačiau kartu paragino kalbėtis. „Karinės eskalacijos atveju būsime pasirengę labai plačioms ir efektyvioms sankcijoms, derindami veiksmus su savo sąjungininkais, - pareiškė jis pirmadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. – Jei Rusija vėl pažeistų Ukrainos teritorinį integralumą, mes žinosime, ką daryti“.
Kartu kancleris pabrėžė: „Esame pasirengę rimtam dialogui su Rusija Europos saugumo klausimais“. Vokietija remia atitinkamus NATO ir JAV pasiūlymus. Dabar esą laukiama Rusijos atsakymo. O. Scholzas paragino Maskvą išnaudoti esamus dialogo pasiūlymus.
Iš Rusijos tikimasi „vienareikšmiškų žingsnių dabartinei įtampai deeskaluoti“, - kalbėjo O. Scholzas. Vokietijos vyriausybė esą neabejoja, kad tolesnė karinė agresija prieš Ukrainą turėtų rimtų politinių, ekonominių ir geostrateginių padarinių Rusijai. Tai kancleris teigė pabrėšiąs ir antradienį per vizitą Maskvoje.
O. Scholzas padėkojo Ukrainai „už jos apdairią ir santūrią reakciją į labai sudėtingą ir grėsmingą situaciją, su kuria ši susiduria daug savaičių“. Jis padrąsino Kijevą tęsti šią atsakingą politiką. „Mūsų bendras tikslas yra vengti eskalacijos“, - akcentavo jis. Dėl to esą glaudžiai bendradarbiaujama su sąjungininkais ir partneriais.