Rusijoje už sovietų ir nacių tapatinimą siūloma numatyti iki 15 parų arešto bausmę

Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Valstybės Dūmoje – pateiktas įstatymo projektas, numatantis už SSRS ir fašistinės Vokietijos tapatinimą baudą nuo 1 000 iki 100 tūkst. rublių arba 15 parų arešto bausmę.

„Pagal Rusijos Federacijos administracinių teisės pažeidimų kodekso 13.47 straipsnio pirmos dalies projektą siūloma numatyti piliečiams administracinę baudą nuo 1 000 iki 2 000 rublių arba administracinį areštą iki 15 parų; valstybės pareigūnams – baudą nuo 1 000 iki 4 000 rublių (apie 12–49 eurus); juridiniams asmenims – baudą nuo 10 000 iki 50 tūkst. rublių (123–613 eurų)“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, trečiadienį paskelbtame Valstybės Dūmos duomenų bazėje.

Dokumente primenama, kad anksčiau buvo įstatymiškai įtvirtintas draudimas viešuose pasisakymuose, viešai demonstruojamuose kūriniuose, žiniasklaidoje ar internete tapatinti SSRS vadovybės tikslus, sprendimus ir veiksmus su nacistinės Vokietijos valdžios veiksmais.

Už pakartotinį pažeidimą siūloma numatyti: piliečiams administracinę baudą nuo 2 500 iki 5 tūkst. rublių (30–61 eurą) arba administracinį areštą iki 15 parų; valstybės pareigūnams – baudą nuo 5 000 iki 20 000 rublių (61–245 eurus ) arba teisės eiti pareigas atėmimą laikotarpiui nuo pusės metų iki metų; juridiniams asmenims – baudą nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. rublių (613–1 226 eurų) arba laikiną veiklos sustabdymą laikotarpiui iki 90 parų.

Įstatymo projektą pateikė Valstybės Dūmos vicepirmininkas Aleksandras Žukovas, Kultūros komiteto pirmininkė Jelena Jampolskaja, taip pat aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – nariai Aleksejus Puškovas ir Olga Kovitidi.

Kremlius atkakliai siekia, kad visas pasaulis pripažintų Sovietų Sąjungos pasiaukojimą karo metais ir jos vaidmenį nugalint nacius. Vis dėlto Rusijos vyriausybė vengia minėti, kad pačioje Antrojo karo pradžioje Maskva ir Berlynas glaudžiai bendradarbiavo.

1939 metų rugpjūtį abi totalitarinės valstybės sudarė nepuolimo sutartį, vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą, kurio slaptuosiuose protokoluose buvo apibrėžtos abiejų šalių įtakos zonos. Ši sutartis laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių, vedusių į Antrąjį pasaulinį karą, prasidėjusį nuo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos puolimo prieš Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1-ąją.

Tačiau Maskva sako, kad susitarimas su Berlynu buvo būtinas, nes Europa anksčiau paliko Sovietų Sąjungą vieną stabdyti Vokietijos ambicijas, 1938 metais pasirašiusi Miuncheno susitarimą, atrišusį naciams rankas aneksuoti tuometės Čekoslovakijos vakarinę dalį.