Kuboje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, suimta 17 asmenų, įtariamų priklausiusius tinklui, verbavusiam vyrus karui Ukrainoje. Tarp sulaikytųjų yra asmuo, įtariamas „šios veiklos organizavimu“, bei du įtariami verbuotojai, ketvirtadienį sakė tyrėjas Césaris Rodriguezas. Sulaikytųjų tautybės jis nenurodė.
Prokuratūra įtariamuosius, be kita ko, kaltina prekyba žmonėmis bei užsienio valstybės „priešiškais veiksmais“. Už tai Kuboje gresia kalėjimas iki gyvos galvos ar net mirties bausmė.
Jau pirmadienį Kubos vyriausybė pareiškė, kad išaiškino spėjamą rusų tinklą, neteisėtai verbavusį kubiečius „karinėms operacijoms Ukrainoje“. Tikslas esą buvo Rusijoje ir Kuboje gyvenančius kubiečius įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, dalyvaujančias „karinėse akcijose Ukrainoje“.
JAV žiniasklaida skelbė apie atvejį dviejų 19-mečių, kurie „Facebook“ tinkle buvo užverbuoti pažadais, kad jiems bus parūpintas mūrininko darbas Rusijos kariuomenėje Ukrainoje. Kiti liudytojai patvirtino buvę užverbuoti tiesiogiai Rusijos ginkluotųjų pajėgų.
Kebli Havanos situacija
BBC stebėsenos grupės Majamyje narys Pascalis Fletcheris teigia, kad nors Maskvos sąjungininkė Kuba neslepia, kad politiniu atžvilgiu palaiko Rusiją kare prieš Ukrainą, naujienos, jog jauni kubiečiai sudaro tarnybos Ukrainoje sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, trikdo Havaną.
Kubos vyriausybei labiau patinka terminas „samdiniai“ vidaus disidentams ir antivyriausybiniams aktyvistams apibūdinti (jos teigimu, šiuos asmenis finansuoja Amerika). Todėl tas faktas, kad iš Kubos išvarytos naujienų agentūros dabar kaltina Rusiją naudojant kubiečius kaip „samdinius“ ir „patrankų mėsą“ Ukrainoje, Kubos valdžiai yra tarsi anatema, rašo BBC.
Tuo galima paaiškinti griežtą Kubos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriuo ji paneigė turinti kokių nors sąsajų su tariamu kubiečių verbavimo planu, kurį įgyvendina Rusija. Beje, Užsienio reikalų ministerijos pareiškime mažai smulkmenų, o daug klausimų palikti be atsakymo.
Pavyzdžiui: kaip galėjo taip nutikti, kad abiejų šalių valdžia nežinojo apie planą, kuris apėmė ir oficialių paslaugų teikimo sutarčių, parengtų rusų kalbą, pasirašymą, įskaitant gyvybės draudimo sutartis? Kaip valdantieji galėjo nežinoti ir to, kad grupė kubiečių oficialiai skrido į Rusiją?
Jauni žmonės paaiškino iš Kubos išvarytoms naujienų agentūroms, kad pasirašė darbo Rusijoje sutartis, kad galėtų finansiškai padėti savo šeimoms, turint omenyje siaubingas gyvenimo sąlygas Kuboje. Šis faktas gali būti nepatogus Kubos valdžiai. Tai šalis, kuriai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvedė sankcijų.
Jaunuoliai taip pat užsiminė, kad jiems buvo žadama galimybė gyventi Rusijoje. Daugelis jaunų kubiečių desperatiškai stengiasi emigruoti iš krizės krečiamos šalies.
Daugumai apžvalgininkų liko klausimų ir dėl verbuotojų – „Dajanos“ ir „Jelenos“ – bei jų ryšio su Kubos ar Rusijos vyriausybe ir armija.
Daugelis prisimins, kad anksčiau Kuba ne kartą slapta siuntė į konfliktų zonas krovinių ir kovotojų, pavyzdžiui, į Etiopiją XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir į Angolą XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose.
Ne tik kubiečius
Praėjusiais metais paaiškėjo, kad Rusijos vyriausybė, pasitelkusi privačią karinę bendrovę „Wagner“, verbavo sirus dalyvauti koviniuose veiksmuose Ukrainoje. Kaip buvo pranešta, tūkstančiai žmonių karo apimtoje Sirijoje išreiškė susidomėjimą kovoti Ukrainoje.
Kaip rašė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW), 2022 m. kovo mėnesį Kremlius pareiškė, kad yra pasiruošęs Ukrainoje priimti „16 tūkst. kovotojų iš Artimųjų Rytų“, kurie bus dislokuoti kartu su Rusijos pajėgomis, ir paskelbė sirų kovotojų paruošimo permetimui į Ukrainą kadrų.
Daugelis Sirijos naujienų agentūrų ir socialinių tinklų naudotojų tada tvirtino, kad Rusijos valdžia ieško ir verbuoja sirų kovotojus, pasiruošusius kariauti Ukrainoje pusę metų.
2022-ųjų liepos mėnesį Europos Sąjunga (ES) į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė 10 Sirijos piliečių, apkaltinusi juos verbavus samdinius koviniams veiksmams Rusijos pajėgų gretose.
Birželio mėnesį buvo pranešta apie žuvusį Irako pilietį, kariavusį Ukrainoje privačios karinės bendrovės „Wagner“ sudėtyje. Žuvusysis – Abbasas Abutaras Vitvitas – buvo užverbuotas Rusijos kalėjime. Jam žadėjo po tarnybos priešakinėse linijose sušvelninti bausmę.
Remiantis teismo dokumentais, su kuriais tada susipažino naujienų agentūra „Reuters“, 2021 m. liepos mėnesį Kazanės teismas A. A. Vitvitą nuteisė ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausme už narkotikų laikymą.
Teismo nuosprendžio paskelbimo metu jis buvo vieno iš Rusijos technikos universitetų pirmo kurso studentas.
Svarbi sąjungininkė
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Kuba tapo viena iš nedaugelio aktyvių Maskvos šalininkių Lotynų Amerikoje. Kremlius tai akivaizdžiai įvertino. Kartu su Kuba Rusiją palaiko Venesuela, Nikaragva ir Bolivija.
Neseniai įvykusio Kubos delegacijos aukšto lygio vizito į Maskvą metu valstybinė žiniasklaida citavo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu žodžius: „Be jokios abejonės, Kuba buvo ir yra svarbiausia Rusijos sąjungininkė regione.“
Nors Kubos vyriausybė ir valstybinė žiniasklaida faktiškai vartoja Maskvos retoriką, kalbėdamos apie Rusijos įsiveržimą, Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) Havanos atstovai ne kartą susilaikė, užuot palaikę Kremliaus poziciją.
Vasarą Kubos gynybos ministras Alvaro Lopezas Miera lankėsi Maskvoje, kur susitiko su S Šoigu.
S. Šoigu pareiškė, kad „Kuba buvo ir yra svarbiausia Rusijos sąjungininkė Karibų jūros regione“, ir pabrėžė, jog Maskva „pasirengusi suteikti pagalbą Laisvės salai ir atkišti petį mūsų bičiuliams Kuboje“.
Kubos užsienio reikalų viceministras Gerardo Penalveras Rusiją ir Kubą pavadino „strateginėmis partnerėmis“, bendradarbiaujančiomis prieš Vašingtono „vienašališkas prievartos priemones“.
Rusija įsipareigojo tiekti Kubai naftą ir įvairias pramonines prekes. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, šiais metais Maskva į Havaną jau eksportavo naftos už daugiau nei 160 mln. JAV dolerių.
Dabar Kuba priima tiesioginius reisus iš Rusijos (skrydžiai buvo laikinai sustabdyti po įsiveržimo į Ukrainą) ir prisijungė prie mokėjimų sistemos „Mir“.
Liepos mėnesio pradžioje Rusijos Baltijos jūros flotilės karinis mokomasis laivas „Perekop“, kuriame buvo 100 kursantų, nuplaukė į Kubą ir atgabeno humanitarinės pagalbos bei įvairios įrangos.
Senas karinių ryšių tarp Maskvos ir Havanos tikslas – mesti iššūkį JAV, demonstruoti, kaip sakė Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis, „besąlygišką paramą“, „kilus konfliktui tarp Rusijos ir Vakarų“. Nors 2014-aisiais, kai JAV valdė Barackas Obama, Amerikos ir Kubos santykiai ėmė gerėti, Donaldo Trumpo ir Joe Bideno administracija sugrįžo prie Kubos režimo izoliavimo politikos.
Praėjusių metų balandžio mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas lankėsi Venesueloje, Nikaragvoje, Kuboje ir Brazilijoje. Kovo mėnesį į Kubą taip pat buvo atvykęs Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.
