Nepaisant augančio nerimo Tbilisyje, Rusija vykdys pratybas, skirtas išbandyti savo galią ir pasirengti galimiems neramumams regione. Tuo tarpu Gruzija laimėjo rusų pažadą neįtraukti okupuotų teritorijų į „Kavkaz 2012“.
Artėjant rugsėjui Rusijos vadovybė stengiasi sumenkinti karinių pratybų reikšmę. Rusijos pietuose prasidėsiantys „Kavkaz 2012“ mokymai „nekelia grėsmės kitoms šalims ar kariniams blokams“, visai neseniai pareiškė Rusijos generalinio štabo vado pavaduotojas pulkininkas generolas Aleksandras Postnikovas, pridurdamas, jog šie mokymai „nebus labai didelio masto“.
Tačiau iš tiesų tokio masto pratybų kaip artėjančios „Kavkaz 2012“ Rusijoje nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors kariniai mokymai Rusijoje rengiami kasmet, šie pranoksta visus iki šiol buvusius teritorija, mastu ir technologijų lygiu. Pratybose dalyvaus ne tik karinės pajėgos – sausumos, oro bei karinis laivynas, bet ir Vidaus reikalų ministerijos, Nepaprastųjų situacijų ministerijos, Susisiekimo ministerijos pajėgos, civilinės saugos tarnyba. Jose bus išbandomos ir trumpojo nuotolio raketos „Iskander“.
Tbilisis reiškia didelį susirūpinimą dėl pratybų prie pat Gruzijos sienų, baimindamasis, kad Rusija taip bandys padidinti įtampą regione ir įtvirtinti karines pajėgas, kurios galėtų būti panaudotos prieš Gruziją kaip 2008-aisiais. Tuomet Rusijos kariniai mokymai „Kavkaz 2008“ buvo surengti vos mėnesį prieš prasidedant Rusijos–Gruzijos karui. „Panašus pavojus egzistuoja ir šiemet, kariai sutelkti šioms pratyboms gali būti panaudoti agresyviais tikslais prieš Gruziją“, – dar pavasarį tvirtino Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolis Vašadzė. Karinės pratybos taip pat laikomos Kremliaus atsaku į Gruzijos siekį įstoti į NATO.
Abchazija ir Pietų Osetija nedalyvaus?
Įdomu tai, kad iki šiol buvo skelbiama, jog Rusijos karinės bazės Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Armėnijoje taip pat dalyvaus mokymuose. Tačiau rugpjūčio pradžioje pasirodė pranešimai, kad šios karinės bazės į pratybas įtrauktos nebus. „Kad neliktos įtampa su kai kuriais mūsų kaimynais, vienetai iš mūsų karinių bazių Armėnijoje, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje mokymuose nedalyvaus“, – oficialiai patvirtino generolas A.Postnikovas, pridurdamas, jog „tarp mokymų dalyvių nėra atstovų iš kitų šalių. Pratybos „Kavkaz 2012“ bus vykdomos vien Rusijos Federacijos teritorijoje.
Tai išties nemažas posūkis, turint galvoje pratybų mastą ir vieną iš jų tikslų – parodyti Rusijos karinę galią namie ir už šalies sienų. Rusijos valdžia ne kartą atmetė pakartotinius prašymus paaiškinti savo pajėgų sudėtį ir vaidmenį okupuotuose regionuose. Gillesas Janvieras, ES Stebėjimo Misijos vadovo pavaduotojas, teigia, kad, Rusijai pasirašius dvišalius susitarimus su jos pripažintomis Abchazija ir Pietų Osetija, bet kokius suvaržymus Rusijai laikyti ar plėsti karines bazes šiose teritorijose Maskva laiko negaliojančiais. Tačiau atrodo, kad šįkart Maskva nusileido ir kiek atitraukė pratybas nuo Gruzijos teritorijos.
Kaip aiškina Gruzijos politikos instituto direktorius Kornelijus Kakačija, Kremlių pristabdė aktyvi Vakarų diplomatija. „Niekas nėra suinteresuotas tokiu metu dar labiau didinti įtampą regione, kuris ir taip linkęs į konfliktus. Nereikėtų pamiršti ankstesnių Rusijos ir Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimų bei augančios įtampos tarp Azerbaidžano ir Irano“, – tvirtina profesorius.
Prieš pat Rusijos generolo pareiškimą rugpjūčio pradžioje spaudoje pasirodė JAV Respublikonų kongreso nario Chriso Smitho raginimai Rusijai išvis atšaukti planuojamas karines pratybas „Kavkaz 2012“.
„Rengti plataus masto karines pratybas okupuotose Gruzijos teritorijose yra šiurkštus bandymas įbauginti. (...) Tai, kad Rusijos valdžia gali net pagalvoti apie tokių pratybų organizavimą, rodo, jog JAV turėtų sustiprinti savo įsitraukimą ir paramą Gruzijos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“, – teigė kongreso narys Chrisas Smithas.
Negana to, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ne kartą išreiškė susirūpinimą ir dėl karinių mokymų datos, tvirtindamas, kad Maskva specialiai pasirinko šį laikotarpį – savaitę iki parlamento rinkimų Gruzijoje – siekdama juos diskredituoti. Kiek tai iš tiesų paveiks pačių rinkimų eigą, sunku prognozuoti, bet viena aišku jau dabar: valdančioji pusė ir opozicija stengiasi mobilizuoti savo rinkėjus pasinaudojant viešojoje erdvėje jaučiama įtampa dėl artėjančių karinių manevrų.
„Patrankos vietoj sviesto“
Rusija rodo savo galią – tačiau, kad ir kaip piktintųsi Gruzijos valdžia, „Kavkaz 2012“ tikslai siekia kur kas plačiau nei spaudimas prieš Gruzijos rinkimus ir nei pati Gruzija. Per pastaruosius metus Maskvoje nuolat pasigirsta stiprių pareiškimų apie Rusijos karinę jėgą ir jos pasirengimą galimam karui Irane. „The Financial Times“ teigia, kad Putino perrinkimo prezidentu proga gegužės mėnesį „kalba po kalbos (...) Rusijos pareigūnai rungtyniavo įspėjimais dėl galimo branduolinio karo“.
Toks žodinis žvanginimas kardais skamba kur kas rimčiau pažvelgus į karines reformas Rusijoje, kurios savo mastais pralenkia bet kokius ankstesnius užmojus nuo pat Rusijos Federacijos įkūrimo. Po 2008-ųjų karo su Gruzija išaiškėjus kai kurioms kariuomenės silpnybėms, 2011-aisiais išlaidos gynybai išaugo 9,3 proc. ir pasiekė 71,9 mlrd. JAV dolerių. Pasak SIPRI tyrimų centro Stokholme, tai reiškia, kad „Rusija pralenkė Didžiąją Britaniją ir Prancūziją bei tapo trečia pasaulyje pagal gynybos išlaidas“. Negana to, 2014-aisiais planuojamos išlaidos gynybai, policijos bei saugumo tarnyboms siekia 40 proc. šalies biudžeto. Šią „Kanonen statt Butter“ (vok. – patrankos vietoj sviesto) politiką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir Putino vyriausybės buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, įspėjantis, kad Rusija pamažu tampa „militarizuota policijos valstybė“.
Karas Irane taptų pretekstu
Kovą laikraštyje „Kommersant“ pasirodė straipsnis, tvirtinantis, kad „dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu reikia kelti ne klausimą „ar“, bet klausimą „kada“, ir pridūrė, jog „Maskva jau pasiruošė šiam karui”. Kokie tie pasirengimai, paaiškinta nebuvo, tačiau akivaizdu, kad Maskvoje kuriami galimi scenarijai. Išaugus įtampai Viduriniuose Rytuose Rusija vargu ar tiesiogiai įsitrauktų į konfliktą su Iranu.
Tačiau, pasak Marcelo H.Van Herpeno, „Cicero“ tyrimų centro direktoriaus, kol Vakarų dėmesys būtų sutelktas Irane, Rusija galėtų išnaudoti susidariusią padėtį išspręsti kai kurias problemas arčiau savo sienų. 1956 m. Sueco kanalo krizė padalijo Vakarų sąjungininkus ir Sovietų Sąjungos karinis įsiveržimas Vengrijoje praėjo be didelio pasipriešinimo. 2008 m. Kosovui paskelbus nepriklausomybę Kremlius naudojo lygiai tokią pat retoriką pateisinti įsiveržimui į Gruziją. Kai kurių apžvalgininkų teigimu, dabar krizė Sirijoje ar Irane galėtų tapti pretekstu dar kartą imtis karinių veiksmų.
Maskva iki šiol palaiko ryšį su Sirijos valdžia. Grupė ekspertų JAV senatoriui Richardui G. Lugarui skirtame memorandume kovą tvirtino, kad lygiai prieš metus Sirijos kariai buvo pakviesti į Rusiją ir apmokyti nušauti NATO lėktuvus. Negana to, Maskva yra nusiuntusi savo karo laivų palaikyti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą. Rusija buvo įsikišusi ir į Turkijos bei Kipro konfliktą dėl gamtinių dujų išteklių tyrinėjimo rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tačiau Viduržemio jūra vis dėlto nėra Rusijos saugumo prioritetas.
Rusijos karinė bazė Armėnijoje po 2008-ųjų tapo nepasiekiama per Gruziją, kuri uždraudė Rusijos karinį tranzitą. Tiekimas į Armėniją šiuo metu vyksta per Irano teritoriją. Tačiau kilus neramumams Irane šis kelias liktų užkirstas, o bazės Armėnijoje – atskirtos nuo pasaulio. Vienintelis būdas jas pasiekti būtų per Gruziją. Į atsargą išėjęs leitenantas generolas Jurijus Netkachiovas, buvęs vado pavaduotojas rusų pajėgoms Transkaukazijoje, žurnalistams teigė: „Gali būti, kad bus būtina panaudoti karines priemones užbaigti Gruzijos blokadai ir atidaryti transporto koridorius į Armėniją.“
„Kavkaz 2012“ pratybose dalyvaus ir vadinamasis „naftotiekio balaionas“, kurio pagrindinė užduotis – kuo greičiau nutiesti laikinus vamzdžius, kuriais būtų galima gabenti naftą ir kuri galėtų būti tiekiama Armėnijoje esančioms Rusijos karinėms bazėms. Įvairūs šaltiniai taip pat praneša, kad iš Armėnijos buvo į Rusiją išvežtos rusų karių šeimos. Tokie pasirengimai rodo, kad Maskva turi būtiną lankstumą pradėti manevrus, jei to reikės.