Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Vakarų valstybes bandymais išlaikyti A. Navalną naujienų darbotvarkėje „siekiant kištis į [Rusijos] vidaus reikalus, taip pat ir veikti rinkimų kampaniją“.
Grįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, A. Navalnas vasarį buvo pasiųstas į kalėjimą už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus. Gydydamasis Vokietijoje jis neprisistatė pareigūnams Rusijoje pagal lygtinio nuteisimo tvarką.
A. Navalnas dėl savo apnuodijimo Sibire, vos nepasibaigusio mirtimi, kaltina Kremlių, bet Maskva tai neigia.
Pareiškime, paskelbtame per pirmąsias A. Navalno nuskraidinimo į Vokietiją gydyti metines, Rusija užsipuolė Vakarus, esą bandančius kurti jo, kaip demokratiją remiančio politiko, „įvaizdį“.
Pareiškime sakoma, kad Vokietija, kurios lyderė Angela Merkel penktadienį turi lankytis Maskvoje, „nepraleido progos pasinaudoti triukšmu dėl Navalno“ kaip pretekstu „naujoms atakoms prieš mus“.
Vokietijos ir Rusijos santykiai yra labai įtempti dėl daugelio klausimų, įskaitant rusų kariuomenės sutelkimą prie Ukrainos sienų, virtinę šnipinėjimo skandalų ir A. Navalno apnuodijimą.
Prezidento Vladimiro Putino partijai „Vieningoji Rusija“ prognozuojama sunki kova rugsėjo rinkimuose.
Prieš rinkimus valdžia didina spaudimą A. Navalno judėjimui; jo organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, nes esą planavo sukilimą padedant Vakarams.