„Tai variantas, apie kurį dabar diskutuojama ir kurį galima laikyti kompromisu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos neutralumas užima svarbiausią vietą vykstančiose Maskvos ir Kyjivo derybose, kuriomis siekiama rasti diplomatinį sprendimą, kad būtų nutrauktos tris savaites trunkančios kovos.
Atskirai Maskvos pagrindinis derybininkas sakė, kad jo delegacija spaudžia Ukrainą sutikti su statusu, panašiu į Švedijos ar Austrijos, – dviejų neutralių Vakarų Europos valstybių.
Abi šalys surengė kelis derybų raundus, siekdamos rasti bendrą kalbą ir sustabdyti Rusijos lyderio Vladimiro Putino vasario pabaigoje pradėtus karo veiksmus. Pastarasis susitikimas baigėsi antradienio vakarą, kai Kyjivas nurodė Rusijos ir Ukrainos pozicijų „esminius prieštaravimus“.
Ukrainos „neutralus statusas dabar yra rimtai aptariamas, žinoma, kartu su saugumo garantijomis“, – interviu verslo naujienų kanalui RBK sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Būtent apie tai dabar kalbama derybose. Yra absoliučiai konkrečios formuluotės ir, mano nuomone, šalys jau arti to, kad dėl jų susitartų“, – pridūrė jis.
Abi šalys anksčiau reiškė viltis dėl proveržio, turėdamos omenyje susitarimus, kurie gali būti greitai surašyti ir pasirašyti. Pagrindinis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos vyksta „lėtai ir sunkiai“, tačiau teigė, kad Kremlius nori taikos „kuo greičiau“. Jis pakartojo, kad pagrindinis derybų klausimas yra „neutrali“ Ukraina, kaip galimus sektinus pavyzdžius paminėjo Austrijos ir Švedijos statusą.
V. Medinskis pridūrė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio ir ilgus metus promaskvietiškų separatistų valdomų teritorijų statusą.
Oficialiai Švedija taikos metu nepriklauso jokiam kariniam aljansui ir yra neutrali karo atveju, bet neutralumo politikos ji atsisakė baigiantis Šaltajam karui 1992 metais.
Nors Švedija oficialiai neprisijungusi, tačiau jau beveik 30 metų yra NATO partnerė.
Šaltojo karo pabaigoje Švedija sumažino savo karines išlaidas, bet ėmė daugiau investuoti į gynybą po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį.
Ukraina ir Rusija surengė kelis derybų raundus, organizuotus bandant rasti sąlyčio taškų ir užbaigti karą, kurį vasario 24 dieną pradėjo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
Vėliausias derybų raundas baigėsi antradienį vėlai vakare. Po jo Kyjivas pareiškė, kad derybose yra iškilę „principinių prieštaravimų“.
Rusijos užsienio reikalų ministras anksčiau trečiadienį sakė, kad Maskva ir Kyjivas yra „arti sutarimo“ dėl neutralumo.
Anksčiau abi pusės pakurstė viltis dėl galimo proveržio derybose – pareiškė, kad susitarimai beveik parengti ir gali būti greitai pasirašyti.
Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos „lėtos ir sunkios“, tačiau pridūrė, jog Kremlius nori taikos „kiek įmanoma greičiau“.
V. Medinskis sakė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų statusą.
Ukraina atmeta Austrijos ir Švedijos neutralumo modelį
Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos pasiūlymus priimti neutralų statusą, tokį kaip Austrijos ar Švedijos, sakė, jog derybose su Maskva dėl kovos nutraukimo pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas „saugumo garantijoms“.
„Ukraina dabar yra tiesioginėje karo su Rusija padėtyje. Vadinasi, modelis gali būti tik „ukrainietiškas“ ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis“, – sakė Ukrainos vyriausiasis derybininkas M. Podoliakas, jo komentarus paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.
Jis paragino sudaryti teisiškai įpareigojantį saugumo susitarimą, kurį pasirašytų tarptautiniai partneriai, ir šie „neliktų nuošalyje, jei Ukraina būtų užpulta, kaip tai daro šiandien“.
Oficialiai Švedija kariniu požiūriu yra neprisijungusi taikos metu ir neutrali karo metu, savo neutralumo politiką ji nutraukė 1992 m. Šaltajam karui pasibaigus. Šalis nėra NATO narė, bet jau beveik 30 metų yra Aljanso partnerė. Švedija sumažino savo karines išlaidas Šaltajam karui pasibaigus, bet vėl ėmė investuoti į gynybą, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį.
