„Šiandien turime 180 visiškai sugriautų mokyklų. Daugiau kaip 300 švietimo įstaigų buvo sunaikinta, o daugiau kaip 1 300 apgadinta ir turi būti atlikta ekspertizė, ar jas galima atstatyti, ar ne“, – sakė O. Lisovijus.
Pasak jo, Ukrainos vyriausybė skyrė 1,5 mlrd. grivinų (apie 36,7 mln. eurų) bombų slėptuvėms įrengti iki kitų mokslo metų pradžios. Trys ketvirtadaliai mokyklų turi skirtingo lygio ir kokybės slėptuves nuo bombų.
„75 proc. mokyklų yra įrengtos slėptuvės nuo bombų, tačiau tai nereiškia, kad 75 proc. mokinių galės tęsti mokslus. Tai maždaug 9 000 mokyklų, o iš viso turime 13 000 mokyklų. Mūsų prioritetas – atnaujinti gyvas pamokas ten, kur tai leidžiama saugumo sumetimais. Regionuose, esančiuose netoli karo veiksmų zonų, pamokos vyks internetu“, – pažymėjo ministras.
Aukštosioms mokyklos ministerija taip pat rekomenduoja atnaujinti gyvas paskaitas, kur tai leidžia saugumo situacija. Daugelis tokių institucijų dėl savo architektūros ypatumų gali įsirengti slėptuves nuo bombų, tačiau kartais jos nėra pakankamai erdvios, kad priimtų visus studentus.
Kita problema, anot ministro, gali būti dėstytojų migracija. Tai taip pat gali sudaryti kliūčių atnaujinti ne nuotolines studijas. Vadinasi, dėl tokių studijų pradžios savarankiškai spręs kiekvienos švietimo įstaigos vadovybė.
