Vokietija joje kritikuojama dėl tariamai „prieštaringo“ praeities vertinimo: Vokietijos nusikaltimai kolonijiniu laikotarpiu esą pripažįstami genocidu, o nacių nusikaltimai prieš Sovietų Sąjungos tautas Antrajame pasauliniame kare – ne. „Rusija reikalauja tokius Trečiojo reicho nusikaltimus oficialiai pripažinti genocidu“, – teigiama notoje.
Per beveik 900 dienų trukusią Leningrado (šiandien Sankt Peterburgas) apsiaustį, kurią vykdė Vermachtas ir jo sąjungininkai, žuvo apie 1,1 mln. žmonių. Daugybė civilių mirė iš bado arba mirtinai sušalo.
„Leningrado blokada buvo siaubingas karo nusikaltimas, kurį prieš Leningradą ir jo gyventojus įvykdė Vokietijos Vermachtas“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne. Tai federalinė vyriausybė esą yra ne kartą pabrėžusi ir laikosi šios teisinės nuostatos. Šį sausį minint 80-ąsias blokados pabaigos metines, Vokietijos ambasada Maskvoje suorganizavo virtinę renginių, kuriuose buvo pagerbtos aukos. Ambasadorius Alexanderis Grafas Lambsdorffas susitiko su blokadą išgyvenusiais žmonėmis.
Rusija dabar savo reikalavimu didina spaudimą Vokietijai. Teisiniu požiūriu kaltinimas genocidu yra griežtesnis už kaltinimą karo nusikaltimais.
Rusijos užsienio reikalų ministerija notoje dar kartą priminė, kad Vokietija dėl blokados individualiai išmokėjo kompensacijas tik žydų tautybės asmenims. „Rusija tokią Vokietijos praktiką laiko etnine diskriminacija“, – notą cituoja TASS. Joje reikalaujama, kad kompensacija būtų išmokėta visų tautybių aukoms.
Vokietija skirtingą elgesį argumentuoja tuo, kad sovietų žydai buvo itin persekiojami nacių. Kompensacijos kitoms aukoms buvo atlygintos karo reparacijomis, kurias Vokietija sumokėjo po 1945 m. Tačiau Vokietijos vyriausybė, demonstruodama humanitarinį gestą, nuo 2019 m. finansiškai remia socialinę ir medicininę pagalbą išgyvenusioms blokados aukoms Sankt Peterburge. Naujajame Maskvos dokumente teigiama, kad vis dar laukiama įvykius atitinkančio humanitarinio gesto.
