Tai televizijos kanalo „Rossija 1“ eteryje pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas.
„Ši galimybė visada mūsų rankose. Nors, žinoma, nesinorėtų“, - pridūrė pareigūnas.
Jeigu prievarta Ukrainos pietryčiuose nesiliaus, Rusija sušauks skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Rusijos diplomatas mano, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba susiskaldžiusi, tikėtis iš jos kokių nors rimtų veiksmų dėl konflikto Ukrainos pietryčiuose neverta.
V. Čiurkinas taip pat atsakė į klausimą apie Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos šalies teritorijoje galimybę. Jis paaiškino, kad susiklosčiusioje situacijoje panašus scenarijus mažai tikėtinas.
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose pažymėjo, kad Rusija turi tarptautinį teisinį pagrindą esant būtinybei įvesti savo taikdarių pajėgas į Ukrainą.
„Yra atitinkamos Jungtinių Tautų Chartijos normos, Chartijos 51 straipsnis, kuris kalba apie savigyną ir kurį mes, beje, taikėme per konfliktą Kaukaze 2008“, - pareiškė V. Čiurkinas.
Rusija reikalauja JAV sustabdyti Ukrainos karinę operaciją prieš separatistus
Rusija ketvirtadienį pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos priverstų Ukrainos valdžią sustabdyti karinę operaciją pietryčių Ukrainoje ir atitraukti savo ginkluotąsias pajėgas.
Spausdama Vašingtoną imtis veiksmų įtampai mažinti po to, kai Ukrainos pajėgos nukovė apie penkis prorusiškus sukilėlius, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši padėtis „reikalauja skubių veiksmų, kurie priverstų JAV globojamą Kijevo valdžią elgtis santūriai ir nenaudoti jėgos“.
„Tikimės, kad JAV pagaliau imsis skubių priemonių, siekiant deeskaluoti padėtį, – sakoma URM pranešime. – Vašingtonas turi priversti dabartinę Ukrainos vadovybę nedelsiant sustabdyti karinę operaciją (Ukrainos) pietryčiuose, užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių ir jos jėgos struktūrų atitraukimą į nuolatinės dislokacijos vietas.“
„Kol kas nieko nepadaryta, kad būtų išspręstas šis neatidėliotinas uždavinys, – pridūrė ministerija. – Tikimės, kad Vašingtonas visiškai supranta savo atsakomybę už tai, kas vyksta.“
Ministerija pažymėjo, kad trečiadienį ir ketvirtadienį planuoti pokalbiai telefonu tarp užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) neįvyko „dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo Maskvos“.
Pranešime sakoma, kad penktadienį numatyto J.Kerry ir S.Lavrovo pokalbio išvakarės Rusija „dar kartą primygtinai ragina panaudoti visą savo įtaką laikinajai vyriausybei Kijeve, kad ją paprotintų ir įtikintų susilaikyti nuo neapdairių žingsnių, stumiančių Ukrainą vis giliau į krizės bedugnę“.
JAV paskelbė griežtą pareiškimą
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry apkaltino Rusiją dėl „blaškymo, apgavystės ir destabilizacijos“ Rytų Ukrainoje, skelbia BBC.
Griežtame pareiškime J. Kerry paragino Maskvą padėti sušvelninti krizę Ukrainoje, priešingu atveju, gresia papildomos sankcijos. Jis perspėjo, kad Rusijai brangiai kainuotų atsisakymas imtis bet kokių žingsnių, galinčių užbaigti krizę Ukrainoje, pridūręs, kad Maskvai lieka vis mažiau laiko pakeisti savo kursą.
Vakare netikėtai žurnalistams paskelbtame pranešime Amerikos diplomatijos vadovas peikė Rusiją dėl netesėtų pažadų, Maskvai nevykdant susitarimų, sudarytų praeitą savaitę Ženevoje su JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Kijevu.
„Septynias dienas Rusija atsisakė atlikti bent vieną konkretų žingsnį teisinga kryptimi; nei vienas Rusijos pareigūnas ... viešai nesikreipė per Ukrainos televiziją ir neparagino separatistų nusiraminti, sudėti ginklus ir išeiti iš Ukrainos pastatų“, – piktinosi J. Kerry.
Tuo tarpu Ukrainos lyderiai nuo „pirmosios dienos“ laikėsi savo įsipareigojimų pagal sudarytus susitarimus, sakė J. Kerry, pridūręs, kad buvo „septynios dienos, du priešingi atsakai ir viena tiesa, kuri negali būti ignoruojama“.
Jis kaltino Maskvą „visokeriopomis pastangomis aktyviai žlugdyti demokratinį procesą šiurkščiu išoriniu bauginimu“, o ketvirtadienį vykusios Rusijos kariuomenės pratybas prie sienos su Ukraina įvardijo kaip „keliančias grėsmę“.
„Leiskite aiškiai pasakyti: jeigu Rusija toliau eis šia kryptimi, tai bus ne vien didelė klaida, bet ir brangiai kainuosianti klaida“, – perspėjo diplomatas veteranas, pridūręs, kad „mes esame pasiruošę veikti“, Vašingtonui svarstant naujas ekonomines sankcijas Maskvai.
J. Kerry pažymėjo, kad tarptautinės sankcijos jau daro poveikį Rusijos ekonomikai, aiškindamas, jog investuotojų pasitikėjimas sumenko, todėl iš Rusijos finansų sistemos pasitraukė apie 70 mlrd. JAV dolerių kapitalo.
Jis taip pat kaltino televiziją „Russia Today“, jog ji „propaguoja prezidento (Vladimiro) Putino fantaziją apie tai, kas ten (Ukrainoje) vyksta.“
„Joks propagandos kiekis nepaslėps tiesios“, – pabrėžė J.Kerry, kaltindamas Maskvą, kad ji kursto chaosą rytų Ukrainoje – galbūt mėgindama sukurti pretekstą didelio masto karinei invazijai į kaimyninę šalį.
„Rusija kursto tą patį nestabilumą, kurį jie sako norintys sumažinti, – sakė J.Kerry. – Visiems matant Rusija toliau finansuoja, koordinuoja ir kursto gerai ginkluotų separatistų judėjimą Donecke.“
„Tai, kas vyksta rytų Ukrainoje, yra karinė operacija – gerai suplanuota ir organizuota, ir mes ją vertiname kaip vykdomą pagal Rusijos surežisavimą, – pridūrė valstybės sekretorius. – Pasaulis žino, kad taikūs protestuotojai neateina ginkluoti granatsvaidžiais ir automatiniais ginklais.“
„Langas, per kurį galima pakeisti kursą, užsidaro. Prezidentas Putinas ir Rusija turi pasirinkti. Jeigu Rusija pasirinks deeskalavino kelią – tarptautinė bendruomenė, mes visi, tai sveikinsime, – sakė J.Kerry. – Jeigu Rusija to nepadarys, pasaulis pasirūpins, kad kaina Rusijai tik didėtų.“