Trečiadienį nuo COVID-19 mirusių asmenų skaičius išaugo 17 ir pasiekė 86, iš viso užsikrėtusiųjų – daugiau nei 2500, skelbia šalies valdžios atstovai. Tai reiškia, kad Rumunijoje naujasis koronavirusas jau pražudė daugiau žmonių nei Vengrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje kartu sudėjus. Dvi pastarosios valstybės (kartu su Rumunija) buvo vienos iš pirmųjų Europos Sąjungoje, besiėmusios atsakomųjų veiksmų, kai Italija kovo pradžioje ėmė užsidarinėti nuo pasaulio.
Nedidelis istorinis Rumunijos Sučavos miestas – koronaviruso židinys. Čia mirė daugiau nei pusė visų aukų, o vietos ligoninėje susirgo dauguma gydytojų ir medicinos seselių.
Miestelis, žinomas dėl UNESCO saugomo religinio paveldo, antradienį, bandant pažaboti viruso plitimą, buvo uždarytas karantinui. Pareigūnų skaičiavimu, mieste yra dar mažiausiai tūkstantis nediagnozuotų koronaviruso atvejų.
Daug metų nuo lėšų stygiaus kenčianti Rumunijos sveikatos apsaugos sistema, vertinama kaip viena iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje, atsidūrė akistatoje su virusu. Pradėjus nevaldomai augti užsikrėtusiųjų skaičiui, nemažai mažesnių ligoninių gydytojų pasitraukė iš darbo, argumentuodami, kad nenori rizikuoti, nes neturi galimybių ir apsaugos priemonių, reikalingų gelbėjant COVID-19 pacientus.
„Negaliu paskelbti dekreto, verčiančio žmones pasilikti ir stoti į kovos su virusu priešakines linijas. Stengiamės visas gydymo įstaigas aprūpinti reikiamais ištekliais. Bandome įkvėpti žmonėms pasitikėjimo, kad jie privalo pasilikti ir kovoti“, – praeitą pirmadienį sakė naujasis Rumunijos sveikatos apsaugos ministras Nelu Tataru.
Kovo 26 d. atsistatydino Rumunijos sveikatos apsaugos ministras Victoras Costache, paaiškėjus, kad jo pažadas atlikti tyrimus dėl koronaviruso visiems šalies sostinės Bukarešto gyventojams yra nerealistiškas.
Rumunijos premjeras Ludovicas Orbanas priėmė V. Costaches atsistatydinimo pareiškimą ir pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovauti buvusiam senatoriui N. Tataru.
Vietos žiniasklaidos žiniomis, L. Orbanas pareikalavo V. Costaches atsistatydinti po to, kai šis pažadėjo atlikti tyrimus dėl koronaviruso visiems Bukarešto gyventojams.
Kad padarytų tai, ką žadėjo ministras, Rumunijai reikėtų gauti apie 2–4 mln. koronaviruso testų. Šiuo metu šalis pagamina vos 2 tūkst. tokių testų per dieną.
Televizijos kanalas „Digi24“ apskaičiavo, kad dabartiniu tempu Rumunijai prireiktų 7 metų, kad galėtų būti atlitki tyrimai dėl koronaviruso visiems Bukarešto gyventojams.
Rumunija turi 19,5 mln. gyventojų.
Masinis ligos proveržis ligoninėje ir jos aplinkoje verčia Sučavą lyginti su Lombardija – koronaviruso COVID-19 epicentru Italijoje, skelbia rferl.org.
„Tai Rumunijos Italija, tai mūsų Lombardija. Sučava – kanarėlė Rumunijos anglių šachtoje“, – situaciją vaizdžiai apibūdina politikos ekspertas Sorinas Ionita.
Sučavos apygardoje gyvena apie 600 tūkst. žmonių – kiek daugiau nei 3 proc. visos 19 mln. siekiančios šalies populiacijos. Kovo 31 dieną čia fiksuota daugiau nei 25 proc. visų Rumunijoje diagnozuotų koronaviruso atvejų, o tai lėmė ligos protrūkis ligoninėje.
Rumunijos vidaus reikalų ministras Macelis Vela skelbia, kad Sučavos miestas, kur gyvena apie 100 tūkst. žmonių, ir aplinkinės teritorijos nuo kovo 31 dienos uždaromos, bandant užkirsti kelią viruso plitimui.
Taigi, kaip regioninė ligoninė Rumunijos šiaurinėje dalyje tapo naujojo koronaviruso epicentru?
Vasario 28 dieną 71 metų rumunas autobusu iš Lombardijos grįžo į savo namus Sučavoje. Kaip ir dauguma rumunų po komunizmo griūties 1989 metais, jis iš ekonominių negandų prislėgtos Rumunijos į Italiją patraukė ieškodamas geresnių darbo perspektyvų, rašo rferl.org.
Po trijų dienų vyras atsidūrė šv. Jono ligoninėje – jis karščiavo, kosėjo, skundėsi gerklės skausmu.
Netrukus jis jau buvo geriau žinomas kaip „šeštasis pacientas“ – šeštasis asmuo Rumunijoje, kuriam diagnozuotas COVID-19.
Infekcija netruko išplisti po visą ligoninę, o dėl to galima kaltinti reikiamų medicininių procedūrų, būtinų kovojant su virusu, nesilaikymą.
„Mediafax“ naujienų agentūra kovo 25 dieną pranešė, kad, pavyzdžiui, viena medicinos seselė rūpinasi 25 pacientais, o, prasidėjus ligos protrūkiui, nedėvėjo jokių apsaugos priemonių, nes ligoninė jų paprasčiausiai neturėjo. Kita medicinos sesuo pasakojo, kad daugumai medikų nepavyko pasitikrinti dėl viruso ir jie dirbo, nežinodami, ar patys nėra jo platintojai.
Toks saugos reikalavimų nepaisymas ir prastos higieninės sąlygos sutinkamos ligoninėje, kuri pastaraisiais metais iš Briuselio sulaukė nemenko finansinės injekcijoms renovacijai ir yra laikoma viena iš geriausių šiaurinėje Rumunijoje.
„Ligoninėje veikianti sistema skirta normalioms sąlygoms, jokių būdu ne krizės akivaizdoje. Gera medicininė įranga tikrai neišgelbės, jeigu elementariai stinga žmogiškųjų išteklių ir geros vadybos“, – sako S. Ionita.
Rumunija sveikatos apsaugai išleidžia tik 5,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto – tai maždaug pusė Europos Sąjungos valstybių narių šiai sričiai skiriamo vidurkio. Dauguma geriausių šalies medikų ir medicinos seselių reguliariai išvyksta į Vakarų Europos valstybes, kur juos vilioja orus atlyginimas.
Kiti paprasčiausiai meta darbą, dažniausiai nebegalėdami taikstytis su medicininių išteklių stygiumi ar dėl elementaraus krizės sukelto nuovargio.
Didžioji dalis minėtosios ligoninės pacientų ir personalo su žiniasklaida bendrauti nepanoro. Tik septyniasdešimtmetės moters, ligoninėje mirusios nuo koronaviruso, vyras pareiškė: „Sučavoje tai jau tapo anekdotu – užkrėtė koronavirusu, o po savaitės jau grūdo į karstą“.
Per interviu „Digi24“ sielvarto palaužtas vyras, kurio balsas, jo paties prašymu, buvo pakeistas, dėl netekties kaltino „žmoną gydžiusių medikų aplaidumą“.
S. Ionida savo įžvalgose taip pat atkreipia dėmesį į prastą ligoninės vadovybės atsaką krizei ir vietos sveikatos apsaugos institucijų vangumą.
„Ligoninės vadovybė politiškai priklausoma, tačiau dar labiau priklausomi vietos sveikatos apsaugos pareigūnai, kurie teoriškai turėtų būti pavaldūs sveikatos apsaugos ministerijai, bet tuos asmenis į tokias ypatingos kompetencijos reikalaujančias pareigas skiria ne kas kita, o politinės partijos.
Tokia situacija galėjo susiklostyti bet kur Rumunijoje, Sučavai tiesiog nepasisekė tapti pirmąja“, – konstatuoja ekspertas.
Ekspertai viliasi, kad pandemija, Rumunijoje prasidėjusi gana vėlai, balandį dar labiau šieps savo dantis, tačiau netrukus pasieks piką ir ims slopti.