Leidinyje pabrėžiama, kad kai kurie iš B. Nemcovo bendražygių kalba, kad pasikėsinimą į jį viena grupė panaudojo tarsi signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jos (grupės) reikia paisyti, informuoja zn.ua.
„Manau, kad V. Putinas galbūt visiškai nuoširdžiai nustebo ir netgi išsigando“, – sakė nužudyto politiko advokatas Vadimas Prochorovas vasario 27 d.
„Reuters“ pabrėžia – nors neįmanoma išaiškinti priešingų šalių sudėties, ekspertai nurodo prieštaringumo požymius tarp galingo Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo iš vienos pusės ir tarp Rusijos jėgos struktūrų, kurios yra pagrindinis V. Putino ramstis, iš kitos pusės.
Agentūra pabrėžia, kad pagal R. Kadyrovo versiją, B. Nemcovą nužudė islamistų grupė, nes jis viešai gynė „Charlie Hebdo“, kuriam smogė islamistai dėl pranašo Mohamedo karikatūrų.
Na bet ši versija kertasi su Rusijos spaudoje publikuotais įrodymais, veikiausiai paimtais iš stebėjimo kamerų. Vienas leidinys rašo, kad B. Nemcovo žmogžudyste įtariamas Z. Dadajevas pradėjo sekti B. Nemcovą keliais mėnesiais anksčiau išpuolio prieš „Charlie Hebdo“.
Tyrėjai R. Kadyrovo versijos nepatvirtina, atsisako viešinti motyvus dviejų asmenų, kuriems pateikti kaltinimai žmogžudyste, ir trijų asmenų, kuriuos sulaikė, bet neapkaltino.
B. Nemcovo bendražygis Sergejus Šarovas Delone neatmeta galimybės, kad B. Nemcovo žmogžudystė buvo vidinės kovos už valdžią dalis.
„Tai galėjo būti grupės valdžios viduje, kurios bando padaryti spaudimą V. Putinui, sustiprinti savo pozicijas arba išprovokuoti netgi radikalesnį scenarijų“, – sakė jis „Reuters“.
„Kadyrovas kalba apie lojalumą Putinui, bet taip pat kelia jam grėsmę. Jis nuslopino sukilimą Čečėnijoje, padėdamas Putinui sustiprinti valdžią. Mainais Putinas jam davė didelio laipsnio autonomiją ir teisę valdyti respubliką taip, kaip jam norisi. Iki šiol šis sandoris buvo parankus abiem, bet dalis stebėtojų tvirtina, kad Kadyrovas peržengė ribą. Rusijos žiniasklaida rašė apie čečėnų susidūrimus su Maskvos policija, kuri paskui patyrė spaudimą, kai norėjo nubausti ramybės drumstėjus, nes šie turėjo ryšių su Kadyrovu“, – rašo „Reuters“.
„Jeigu V. Putinui pavyktų pastatyti į vietą Kadyrovą, tai žymiai padidintų jo šansus artimoje aplinkoje, ko jam dabar labai reikia“, – sakė agentūrai Georgijus Satarovas, kuris buvo pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino padėjėjas.
Žurnalistų nuomone, yra požymių, rodančių nacionalistiškai nusiteikusių V. Putino bendražygių, įskaitant ir kai kuriuos aukštus postus užimančius valdžios pareigūnus, susierzinimą. V. Putino intervencija Ukrainoje papiktino Vakarus, o Rusijoje yra manančių, kad jis nepakankamai toli nuėjo – juk didelė dalis Luhansko ir Doneko sričių liko kontroliuojamos Kijevo.
„Reuters“ primena, kad pernai gruodį Maskvoje vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistai paklausė V. Putino, ar dėl ekonominės krizės bei įvykių Ukrainoje jis nejaučia rūmų perversmo grėsmės.
„Neturime rūmų, todėl ir rūmų perversmo negali būti. Turime oficialią Kremliaus rezidenciją, ji gerai apsaugota“, – atsakė Rusijos prezidentas.