Jis tai pareiškė trečiadienį Ankaroje per susitikimą su šalies pareigūnais, praneša AFP.
„Mirties bausmės yra Saudo Arabijos vidaus reikalas“, - sakė Turkijos prezidentas.
ELTA primena, kad pirmadienį oficialus Turkijos vyriausybės atstovas pasmerkė pamokslininko egzekuciją.
Sausio 2 d. Saudo Arabijoje buvo įvykdyta mirties bausmė dar 2012 metais suimtam žinomam šiitų teologui ajatolai Nimrui al Nimrui, kuris kritikavo Saudų dinastijos režimą. Tos pačios dienos vakare minios įtūžusių iraniečių įsiveržė į Saudo Arabijos ambasadą Teherane ir konsulatą Mešhede. Atsakydama į tai Saudo Arabija sausio 3 d. nutraukė diplomatinius santykius su Iranu.
Turkija ir Saudo Arabija, kurių gyventojų didžiąją daugumą sudaro musulmonai sunitai, laikosi tos pačios pozicijos Sirijos klausimu ir mano, kad jos prezidento Basharo al Assado nušalinimas galėtų užbaigti beveik penkerius metus trunkantį pilietinį karą.
Tačiau vis labiau įtempti darosi Turkijos santykiai su šiitišku Iranu, kuris kartu su Rusija yra pagrindiniai B.Assado režimo sąjungininkai.
Krizė prasidėjo savaitgalį, kai Saudo Arabija įvykdė egzekuciją garsiam šiitų dvasininkui ir aktyvistui šeichui Nimrui al Nimrui bei dar 46 nuteistiesiems ir tuo sukėlė Teherano įniršį. Egzekucija išprovokavo didelio masto protestus Artimųjų Rytų šalyse, kuriose daugumą sudaro šiitai. Iraniečių minia nusiaubė Saudo Arabijos ambasadą Teherane ir konsulatą antrajame didžiausiame Mešhedo mieste.
Rijadas, Bahreinas ir Sudanas nutraukė diplomatinius ryšius su Teheranu, o Kuveitas atšaukė savo ambasadorių iš šalies.
R.T.Erdoganas atmetė prielaidas, kad šiomis egzekucijomis buvo siekiama išprovokuoti įtampą tarp sunitų ir šiitų, ir pareiškė, kad išpuolis prieš Saudo Arabijos diplomatinę yra „nepriimtinas dalykas“.
„Tik trys (iš tų, kuriems buvo įvykdytos egzekucijos) buvo šiitai“, – sakė R.T.Erdoganas.
Jis taip pat klausė, „kodėl pasaulis nereagavo“, kai nuvertus buvusį Egipto prezidentą Mohamedą Mursį, Ankaros sąjungininką, „tūkstančiai žmonių buvo pasmerkti mirti“.
Tačiau R.T.Erdogano žodžiai prieštarauja pirmadienį Turkijos vicepremjero Numano Kurtulmuso, kuris taip pat yra vyriausybės atstovas, padarytam pareiškimui. Jis sakė, kad „mirties bausmės, ypač politiškai motyvuotos, nepadeda įvesti taikos regione“.
Turkija oficialiai uždraudė mirties bausmę 2004 metais, siekdama įstoti į Europos Sąjungą.