Rusijos karių pasitraukimas iš Chersono lėmė ideologinį karo šalininkų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susipriešinimą. Įvykiai Chersone sumenkino nacionalistų tikėjimą, kad V. Putinas tesės savo pažadus, ir paskatino abejones, ar prezidentas iš viso pajėgus įvykdyti, ką žadėjęs.
ISW ekspertai kaip pavyzdį pateikia agresyviojo „rusiškojo pasaulio“ ideologo Aleksandro Dugino publikaciją, kurioje jis atvirai kritikuoja V. Putiną dėl sprendimo atiduoti Chersoną. V. Putinui vis sunkiau suvaldyti savo radikaliausius šalinininkus, kurie labai nepatenkinti jo nesugebėjimu pasiekti taip laukiamų karo rezultatų – Ukrainos valdžios nuvertimo ir visos šalies užėmimo, jau anksčiau rašė ISW ekspertai.
Nacionalistinių pažiūrų propagandininkai, tarp kurių ir televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas, vis dažniau iš Kremliaus ir karinės vadovybės reikalauja visapusiško įsitraukimo į karą Ukrainoje.
V. Solovjovas po Chersono atidavimo ragino skelbti pilną mobilizaciją ir atleisti kompetencijos stokojančius pareigūnus. Anot ISW versijos, šiuo metu V. Putinui tenkanti karo šalinininkų kritika neturi precedento, o vieši ir garsūs A. Dugino pareiškimai, skirti prezidentui, gali byloti apie radikalų nacionalizmo ideologų nuotaikų pokytį.
Su karine bendrove „Vagner“ susiję kanalai taip pat reiškia pretenzijų Kremliui dėl Chersono praradimo – tai gali būti ir toliau augančios jėgos struktūrų įtakos įrodymas. Dalis tinklaraštininkų leidžia suprasti, kad Kremlius, esą, pardavė Chersoną ir pabrėžia, kad Rusijos valdžia reguliariai perleidžia teritorijas,
neatsiklausę vietos žmonių nuomonės. Sustiprėjusi kritika dėl pasitraukimo iš Chersono kontrastuoja su ankstesniu karinių tinklaraštininkų šiam sprendimui reikštu palaikymu, pabrėžia ISW.
Rusijos karinė vadovybė nesėkmingai stengiasi apjungti susiskaldžiusias karines pajėgas, kurias sudaro labai skirtingos kvalifikacijos ir patirties žmonės, į bent kiek pajėgesnę ir patikimesnę kovinę jėgą.
Konkrečiai šiuo atveju kalbama apie tai, kaip integruoti „Luhansko Liaudies Respublikos“ ir „Donecko Liaudies Respublikos“ armijas į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Bandymai sujungti minėtąsias armijas, Rusijos armijos samdinius, savanorius, mobilizuotuosius ir „Vagner“ kovotojus, anot ekspertų, sukuria
vidiniams konfliktams palankią terpę.
