Vizito išvakarėse savivaldybės darbuotojai valė miesto gatves, šaligatvius, stogus, o vizito dieną šimtai policininkų atsistojo į strateginius taškus mieste.
Kai atskrido prezidento lėktuvas, uždarė oro uostą. Vieną lėktuvą metė prasidėjus keleivių laipinimui, lėktuvas liko stovėti atidarytomis durimis, keleiviai dvi valandas kentėjo, lauke spaudžiant 16 laipsnių šalčio.
Vizito temos turėjo būti jaunimas ir sportas – V. Putinas atvyko apžiūrėti naujų sportinių objektų prieš 2019 m. universiados atidarymą.
Didžioji dienos dalis vyko pagal planą, bet paskutinę akimirką į dienotvarkę įtraukė pakeitimų.
„Centrinis susitikimas su vietos valdininkais buvo praplėstas – į jį pakvietė pramonės lyderių. Ir dėmesys buvo nukreiptas į naują dalyką – į ekologiją“, – rašo O. Carrollas.
„Norime, kad Krasnojarskas taptų ne tik dideliu sporto centru. Norime, kad jis taptų vieta, kurioje žmonės nori gyventi. Turime skirti ypatingą dėmesį ekologijos kontrolės problemai“, – cituoja žurnalistas V. Putino žodžius.
„Mažai kas iš vietinių tikėjosi, kad V. Putinas ištars tokius žodžius, – pabrėžė O. Carrollas – Ne todėl, kad miesto užterštumas nebūtų problema. Priešingai – praėjusį savaitgalį Krasnojarskas tapo pasauliniu lyderiu pagal smogo kiekį, jis aplenkė Kalkutą ir Daką ir atsidūrė pirmoje vietoje pagal užfiksuotą oro užterštumą.
Tačiau iki prezidento žodžių, ištartų likus šešioms savaitėms iki rinkimų, pasibjaurėtino oro Krasnojarske klausimas mažai ką domino Maskvoje.“
Krasnojarskas išsidėstęs tarp kalnų, primena straipsnio autorius.
„Kas kartą, kai nėra vėjo, miesto automobiliai, aliuminio gamykla ir elektrinė pripildo orą teršalų. Rezultatas – juodas smogas, o ypač toksiškos medžiagos – benzpireno lygis gali būti 114 kartų didesnis už leistiną. Vėžinių susirgimų daug, kasmet jų padaugėja net 2,5 proc. Ypač stulbina vaikų sergamumo lygis“, – rašoma straipsnyje.
Vietos žurnalisto Aleksejaus Tarasovo teigimu, visame mieste žmonės kasdien kalba apie ekologinę emigraciją.
Kai kurie jau išvažiavo – į užsienį arba į švaresnes Rusijos vietas – į Sočį ar Krasnodarą.
„Sibirietiškam mentalitetui būdinga kantrybė, bet ekologija – tokia problema, kuri suvienija žmones“, – rašo „Independent“ korespondentas.
Igoris Špektas ir jo projektas „Krasnojarsk.nebo“ surinko lėšų nepriklausomoms stebėsenos stotims ir realiu laiku pateikia ataskaitas apie oro kokybę.
Prieš pat prezidento atvykimą oro kokybė liovėsi siekusi pasaulinius rekordus, o daliai vietinių gyventojų tai neatrodė atsitiktinumas, rašo „Independent“.
„Mūsų duomenų bazė dar nedidelė, tačiau galima sakyti, kad labai didelių rodiklių niekada nebūna, jei mieste lankosi aukšto rango valdininkai, – teigė I. Špechtas. – Remiantis logika galima daryti išvadą, kad jie arba atsargiai parenka dienas, arba mūsų pramonė žino, kaip sumažinti taršą.“
Sukačiovo miškų instituto vyriausioji mokslinė darbuotoja Galina Poliakova mano, kad situacija Krasnojarske turi pasaulinės reikšmės: „Sibiro miškas yra vienas iš svarbiausių pasaulio plaučių, o jo vandens arterijos – pasaulio vandenynas. Anksčiau ar vėliau mūsų katastrofa palies visus.“