Septyniasdešimtmetis Rusijos politinės partijos lyderis Sergejus Mironovas nurodytas dviejų metų mergaitės, kurią 2022 metais iš globos namų pasiėmė moteris, šiuo esanti politiko žmona, įvaikinimo dokumentuose.

Remiantis dokumentais, mergaitės tapatybė Rusijoje buvo pakeista. Pats S. Mironovas į jam dėl to metamus kaltinimus nereagavo, tačiau po kurio laiko savo „Telegram“ paskyroje pasiskundė, kad apie jį skleidžiama melaginga informacija, bandoma pakenkti jam ir jo šeimai.

Kaip rašo BBC, mergaitė, kurios tikrasis vardas Margarita, yra viena iš 48 vaikų, dingusių iš Chersono regioninių vaikų globos namų, kai miesto kontrolę į savo rankas perėmė Rusijos pajėgos. Jie – tik menka dalis 20 tūkst. mažamečių, kuriuos, anot Ukrainos valdžios atstovų, nuo karo Ukrainoje pradžios išvežė rusų kariai.

Šių metų pradžioje Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisės komisarės Marios Lvovos Belovos arešto orderį – jie kaltinami neteisėtai deportavę ukrainiečių vaikus iš Rusijos kontroliuojamų teritorijų taip siekiant juos visam laikui atskirti nuo gimtinės.

Rusijos valdžia ginasi, kad Ukrainos vaikus jie ne deportuota, o evakuoja, siekdami apsaugoti nuo karo.

BBC su Ukrainos žmogaus teisių tyrėja Viktoria Novikova aiškinosi, kas nutiko Margaritai ir kitiems vaikams. V. Novikova sukaupė naujų įrodymų Ukrainos generalinei prokuratūrai, kuri duomenis perduos Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

Rusijos parlamento narys neigia įsivaikinęs mergaitę iš Ukrainos

Vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinių rėmėjų ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad jis įsivaikino vaiką, priverstinai išvežtą iš Ukrainos vaikų namų.

Britų transliuotojas BBC, remdamasis Rusijos ir Ukrainos dokumentais, pranešė, kad Rusijos įstatymų leidėjas S. Mironovas įsivaikino vaiką, kuriam dabar dveji metai ir kuris pernai buvo paimtas iš vaikų namų Ukrainos Chersono mieste.

Rusija kaltinama prievarta išvežusi tūkstančius Ukrainos vaikų iš mokyklų, ligoninių ir našlaičių namų, esančių jos pajėgų kontroliuojamose šalies dalyse.

Pasak BBC, S. Mironovas buvo „įrašytas dvejų metų mergaitės, kurią 2022 metais įsivaikino moteris, su kuria jis dabar yra susituokęs, įvaikinimo dokumentuose“.

S. Mironovas tyrimą pavadino „isteriška klastote, kurią paleido Ukrainos specialiosios tarnybos ir jų Vakarų kuratoriai“. Nekomentuodamas konkrečių BBC reportažo detalių, jis sakė, kad tai yra „informacinė ataka“, kuria siekiama jį „diskredituoti“.

70 metų S. Mironovas vadovauja prokremliškai opozicinei partijai Rusijos parlamente.

Anksčiau jis dešimtmetį vadovavo Federacijos tarybai, Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams – tai pagrindinis postas, per kurį Kremlius vykdo savo teisėkūros darbotvarkę.

Jis tvirtai remia karinę kampaniją prieš Ukrainą ir yra gavęs apdovanojimų iš V. Putino.

Savo atsakyme S. Mironovas teigė, kad Rusija pasieks „visišką pergalę“ prieš Ukrainą.

BBC pranešė, kad tariamai jo įvaikinta mergaitė, kurios tikrasis vardas yra Margarita, buvo išvežta į Rusiją ir ten jos tapatybė buvo pakeista.

Ji yra viena iš 48 vaikų, dingusių iš Chersono regiono vaikų namų po to, kai Rusijos pajėgos užėmė miestą. Nuo to laiko grąžintas tik vienas vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Ji pridūrė, kad atliekamas baudžiamasis tyrimas dėl „neteisėtos 48 vaikų deportacijos“ iš Chersono vaikų namų ir kad nustatyti trys įtariamieji – neįvardytas Rusijos parlamento narys, Rusijos paskirtas regiono sveikatos apsaugos ministerijos vadovas ir vaikų namų vyriausiojo gydytojo pareigas einantis asmuo.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Ukraina susigrąžino Chersono kontrolę.

Kyjivas teigia identifikavęs apie 20 000 vaikų, kurie buvo išvežti į Rusiją po to, kai 2022 metų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją. Mažiau nei 400 jų buvo sugrąžinti.

Maskva neneigia, kad į Rusiją perkėlė tūkstančius ukrainiečių vaikų, tačiau tvirtina, kad tai darė dėl jų pačių saugumo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją